Kaip rodo Valstybės tarnautojų registro duomenys, šiuo metu priemokas gauna 19 proc. valstybės tarnautojų, o viršutinę leistiną priemokų ir priedų ribą – ne daugiau kaip 70 proc. nuo darbo užmokesčio – siekia vos 2,7 proc. tarnautojų.
Valstybės tarnybos įstatyme nustatyta, kad esant tam tikroms sąlygoms valstybės tarnautojams šalia darbo užmokesčio turi būti skiriami priedai ir priemokos. Priedai mokamai už tarnybos stažą, kvalifikacinę klasę, priemokos – už papildomas užduotis, padidėjus darbo krūviui ar dirbant kenksmingomis sąlygomis. Valstybės tarnybos įstatyme nustatytais atvejais mokėti priedus ir priemokas privaloma – tai nėra įstaigos vadovo pasirinkimo laisvė.
Įstatyme nustatyta ir priedų bei priemokų riba – jų suma (išskyrus priedą už stažą) negali viršyti 70 proc. pareiginės algos. Tarp gaunančiųjų maksimalias leidžiamas priemokas ir priedus daugiau yra aukštas kategorijas turinčių valstybės tarnautojų. Iš 16–20 kategorijų tarnautojų maksimalią priedų ir priemokų ribą siekia apie 5 proc.
Labiausiai nuo 70 proc. priedų ir priemokų ribos nutolę žemiausių kategorijų valstybės tarnautojai. Pavyzdžiui, iš 5 kategorijos valstybės tarnautojų šios ribos nesiekia nė vienas. Tarp 6 kategorijos tarnautojų ribą siekia 0,4 proc. tarnautojų, 10 kategorijos – 0,94 proc.
2016-aisiais vidutiniškai 74 proc. valstybės tarnautojų darbo užmokesčio sudarė pareiginė alga, 23 proc. – priedai ir 3 proc. – priemokos. Tokia santykinė darbo užmokesčio pagrindinės ir papildomų dalių proporcija vyrauja ir privačiojo sektoriaus darbo užmokesčio sistemose.
Per pastaruosius trejetą metų pastebima nežymi valstybės tarnautojų gaunamų priedų ir priemokų augimo tendencija – per metus ji vidutiniškai padidėja apie 1 proc. Iš dalies tai susiję su demografinėmis tendencijomis – senstant populiacijai, o tuo pačiu ir valstybės tarnybai, daugėja didesnį stažą ir aukštesnę kvalifikaciją turinčių tarnautojų.
