Paslaugos

 

Klausimai – Atsakymai


  • DARBO UŽMOKESTIS
    • Prašome paaiškinti, ar savivaldybės administracija privalo mokėti priemokas Vaiko teisiu apsaugos skyriaus valstybes tarnautojams, dirbantiems su socialines rizikos šeimomis ir jų vaikais, pagal Valstybes tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2007 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. 999 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 1386 „Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nuostatas Vaiko teisių apsaugos darbuotojai įtraukti į šį sąrašą.

      Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pagal savo kompetenciją išnagrinėjo elektroniniu paštu gautą Jūsų paklausimą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Valstybės tarnybos departamentui nėra suteikta teisė aiškinti įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl šiame atsakyme pateikta nuomonė dėl Valstybės tarnybos įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų taikymo negali būti vertinama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas. Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta priemoka už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, tačiau Valstybės tarnybos įstatymas neapibrėžia tokių darbo sąlygų ir neklasifikuoja tokių darbų. Todėl, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nuostatomis, reikėtų vadovautis Darbo kodeksu. Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta priemoka atitinka Darbo kodekso 192 straipsnyje minimą darbą, esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų. Už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinis atlygis. Darbo kodekso 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sąlygų klasifikaciją ir sveikatai kenksmingų veiksnių leistinas koncentracijas bei lygius reglamentuoja įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. 2002 m. rugsėjo 3 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1386 "Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo" 3.19 punkte nustatyta, kad prie pavojingų darbų priskiriamas savivaldybių seniūnijų, savivaldybių administracijos vaiko teisių apsaugos, socialinės paramos padalinių darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų, socialinių darbuotojų padėjėjų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, socialinės rizikos asmenimis ar asmenimis, turinčiais psichinių sutrikimų, darbas. Atsižvelgdami į šias nuostatas, manytume, kad savivaldybes administracija privalo mokėti Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą priemoką Vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybės tarnautojams, dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis ir jų vaikais.

    • Savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 8 d. 6 p., Valstybės tarnybos įstatymo 26 str. 1 d. 3 p., 3 d. bei atsižvelgdamas į biudžeto lėšų trūkumą darbo užmokesčiui savo įsakymu nutraukė 10 procentų pareiginės algos priemokos už darbą pavojingomis darbo sąlygomis mokėjimą visiems Vaiko teisių apsaugos skyriaus tarnautojams bei seniūnijų valstybės tarnautojams, dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis. Be to, įstaigos kolektyvinėje sutartyje yra numatyta mokėti 10-20 procentų tokį priedą. Ar įstaigos vadovas turi teisę nutraukti tokios priemokos mokėjimą?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta priemoka už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis, tačiau VTĮ neapibrėžia tokių darbo sąlygų ir neklasifikuoja tokių darbų. Todėl, vadovaujantis VTĮ 5 straipsnio nuostatomis, reikėtų vadovautis Darbo kodeksu (toliau - DK). VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta priemoka atitinka DK 192 straipsnyje minimą darbą, esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų. Už darbą tokiomis sąlygomis mokamas padidintas, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinis atlygis. DK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sąlygų klasifikaciją ir sveikatai kenksmingų veiksnių leistinas koncentracijas bei lygius reglamentuoja įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai. 2002 m. rugsėjo 3 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1386 "Dėl pavojingų darbų sąrašo patvirtinimo" 3.19 punkte nustatyta, kad prie pavojingų darbų priskiriamas savivaldybių seniūnijų, savivaldybių administracijos vaiko teisių apsaugos, socialinės paramos padalinių darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų, socialinių darbuotojų padėjėjų, dirbančių su socialinės rizikos šeimomis, socialinės rizikos asmenimis ar asmenimis, turinčiais psichinių sutrikimų, darbas. Atsižvelgdami į šias nuostatas, manytume, kad savivaldybės administracija privalo mokėti VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą priemoką Vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybės tarnautojams, dirbantiems su socialinės rizikos šeimomis ir jų vaikais. Taip pat atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad DK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kolektyvinių darbo santykių subjektai ir jų atstovai savo interesus derina ir ginčus sprendžia derybų būdu. Kadangi minimoje įstaigoje yra sudaryta kolektyvinė sutartis, kurioje numatytas priemokos dydis, manytume, kad esant biudžeto lėšų trūkumui, priemokos mokėjimo klausimas turėtų būti sprendžiamas derybų būdu, o ne nutraukiant priemokos mokėjimą vienašališkai. Pažymėtina, kad pagal DK 67 straipsnio 2 dalį, ginčai tarp atskirų darbuotojų ir darbdavio dėl įmonės kolektyvinės sutarties normatyvinių nuostatų nevykdymo ar netinkamo vykdymo sprendžiami individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (DK XIX skyrius). Be to, pagal DK 207 straipsnio 1 dalį, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.

    • Kokia yra apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbą poilsio arba švenčių dieną, nenumatytą pagal grafiką, tvarka?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 26(1) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. VTĮ 41 straipsnio 6 dalyje nustatytas papildomas kompensavimas valstybės tarnautojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką – valstybės tarnautojo prašymu vietoj VTĮ 26(1) straipsnyje nustatyto apmokėjimo kompensuojama suteikiant jam per mėnesį kitą mokamą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Už poilsio dienomis dirbtą laiką, pažymėtą darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, valstybės tarnautojui turi būti mokamas nustatytas darbo užmokestis, įskaitant VTĮ 26(1) straipsnio 1 dalyje nustatytą apmokėjimą, arba vietoj jo kompensuojama VTĮ 41 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

    • Valstybės tarnautojui buvo pavesta vykdyti papildomas, jo pareigybės aprašyme nenumatytas, funkcijas ir už tai mokamas priedas. Po vienuolikos mėnesių papildomų funkcijų vykdymas ir priemokos mokėjimas buvo panaikinti. O dar po dviejų savaičių nauju įsakymu vėl buvo pavesta vykdyti tas pačias papildomas funkcijas. Ar tokiu atveju galima vėl mokėti priemoką visą laikotarpį, t.y. 11 mėnesių, ar tik vieną mėnesį, t.y. kai bendras darbo tokiomis sąlygomis laikas sudarys metus?

      Vadovaujantis VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, valstybės tarnautojams už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą mokama priemoka. Papildomos užduotys valstybės tarnautojui turi būti suformuluotos raštu. VTĮ 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nurodyta priemoka negali būti mokama ilgiau kaip vienerius metus nuo jos paskyrimo, išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad priemokų už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą mokėjimo laikas yra ribotas, t. y. jos gali būti mokamos (kiekvienai atskirai) ne ilgiau kaip vienerius metus. Priemokos mokėjimą dalimis už papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą VTĮ nenustato. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad, iš naujo atsiradus papildomoms užduotims, vienerių metų mokėjimo už jas terminas yra pradedamas skaičiuoti nuo priemokos paskyrimo dienos, t. y. nuo tada, kai iš naujo atsirado papildomų užduočių vykdymas.

    • Koks turėtų būti mokamas darbo užmokestis karjeros valstybės tarnautojui laikinai perkeltam į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kai yra tarnybinė būtinybė?

      Turėtų būti mokamas darbo užmokestis (pareiginė alga, priklausantys priedai nuo pareiginės algos, priemokos) pagal tos kategorijos pareigas į kurias yra perkeltas, tačiau VTĮ 18 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad laikinai perkeltam į kitas valstybės tarnautojo pareigas karjeros valstybės tarnautojui, mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo gautas darbo užmokestis, nepriklausomai nuo to, ar perkeliama į aukštesnės ar žemesnės kategorijos pareigas.

    • Įstaigos departamento direktorius perkeltas į kitas pareigas jo vykdomos funkcijos buvo pavestos vykdyti departamento direktoriaus pavaduotojui. Departamento direktoriaus pavaduotojui buvo mokama 20 proc. priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. Metai baigėsi. Ar gali būti mokama priemoka valstybės tarnautojui už pavestas vykdyti funkcijas, jeigu jam tenka vykdyti pavestas funkcijas ilgiau negu vienerius metus? Darbas yra specifinis, surasti pakaitinį darbuotoją sudėtinga, funkcijas vykdyti būtina.

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau − VTĮ) 26 str. 2 d. nustatyta, kad priemoka už darbo krūvį viršijančią veiklą negali būti mokama ilgiau kaip vienerius metus nuo jos paskyrimo. Jei valstybės tarnautojui ilgiau nei vienerius metus tenka dirbti anksčiau nurodytomis sąlygomis, laikoma, kad jos įgavo nuolatinį pobūdį. Tokiu atveju, vadovaujantis Vyriausybės 2002 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 685 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta procedūra, papildomas valstybės tarnautojo pareigybės aprašymas ir pateikiamas vertinti Valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo komisijai ir patvirtinamas pareigybės aprašymas su papildoma funkcija. Šiuo atveju gali pasikeisti šios pareigybės kategorija dėl funkcijų sudėtingumo ir darbo krūvio padidėjimo.

    • Kaip turėtų būti mokama valstybės tarnautojui už skyriaus vedėjo funkcijų vykdymą? Ar priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, ar skirtumas tarp vedėjo ir valstybės tarnautojo, laikinai vykdančio skyriaus vedėjo funkcijas, atlyginimų?

      Jeigu valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nėra nustatyta funkcija nesant skyriaus vedėjo vykdyti skyriaus vedėjo funkcijas, pastarajam valstybės tarnautojui turėtų būti mokama priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. VTĮ 26 str. priemokos už darbo krūvį viršijančią veiklą dydis nereglamentuojamas.

    • Kaip turi būti skaičiuojamas stažas valstybės tarnyboje (dienomis ar mėnesiais), už kurį mokamas priedas. Valstybės institucijoje, kurioje dirbu, stažas valstybės tarnyboje apvalinamas mėnesio tikslumu, todėl priedas už stažą pradedamas mokėti ne nuo kitos dienos, kai sueina 3 m. stažas, o nuo kito mėnesio. Tokiu būdu tarnautojui, kuriam 3 m. stažas sueina spalio 4 d. 3 proc. priedas mokamas tik nuo lapkričio 1 d. Ar teisūs valstybės tarnautojai, kurie skaičiuoja stažą valstybės tarnyboje mėnesio tikslumu ir ar tai nepažeidžia LR valstybės tarnybos įstatymo nuostatų.

      Remiantis VTĮ 25 straipsnio 2 dalimi valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro 3 procentai pareiginės algos už kiekvienus trejus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Remiantis tuo, priedas skaičiuojamas ir turėtų būti mokamas valstybės tarnautojams nuo kitos dienos , kai sueina treji tarnybos metai.

    • Darbo kodekso 201 straipsnis reglamentuoja darbo užmokesčio mokėjimo terminus, tvarką ir vietą, jame teigiama, kad darbo užmokestis mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o esant rašytiniam darbuotojo prašymui - kartą per mėnesį. Konkretūs darbo užmokesčio mokėjimo terminai, vieta ir tvarka nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse. Valstybės tarnybos įstatymo 5(1) straipsnis reglamentuoja kolektyvinių darbo sutarčių sudarymą valstybės tarnyboje. Klausimas: jei valstybinėje institucijoje nėra sudaryta kolektyvinė darbo sutartis ar gali darbo užmokesčio mokėjimo tvarka ir terminai būti numatyti kokiame nors kitame teisės akte? Klausimų nekyla kai sudaromos darbo sutartys su darbuotojais dirbančiais pagal darbo sutartis, tačiau su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos. Kokie teisės aktai reglamentuoja darbo užmokesčio mokėjimo terminus valstybinėse institucijose be Darbo kodekso ir Valstybės tarnybos įstatymo?

      Laba diena,valstybės tarnautojų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, valstybės tarnautojams taip pat taikomos Darbo kodekso nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnybos įstatyme darbo užmokesčio mokėjimo terminai nereglamentuojami, valstybės tarnautojams mokant darbo užmokestį taikomos Darbo kodekso 201 straipsnio nuostatos.

    • Pagal VTĮ 41 straipsnio 6 punktą, už darbą poilsio ir švenčių dienomis galima valstybės tarnautojui suteikti kitą mokamą poilsio dieną. Kaip turėtų būti apmokama ši papildoma poilsio diena - ar 100 procentų, ar 60 procentų pareiginės algos?

      Laba diena,Vadovaujantis VTĮ 41 straipsnio 6 dalimi, už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, valstybės tarnautojo prašymu vietoj VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos priemokos mokėjimo kompensuojama suteikiant jam per mėnesį kitą mokamą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Atsižvelgdami į šią nuostatą, manytume, kad už poilsio ir švenčių dienomis dirbtą laiką kompensuojant VTĮ 41 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, valstybės tarnautojui turi būti mokamas nustatytas darbo užmokestis (100 proc.).

    • Įstaiga siunčia valstybės tarnautoją į komandiruotę poilsio dieną. Valstybės tarnautojo prašymu dirbta poilsio diena kompensuojama pridedant ją prie kasmetinių atostogų. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 26-1 straipsnį „už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio“. Įstaigoje valstybės tarnautojui tą mėnesį mokama priemoka už papildomų užduočių atlikimą, kai atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Kaip tokiu atveju turėtų būti apmokama valstybės tarnautojui, jeigu jis paprašo dirbtą poilsio dieną kompensuoti pridedant ją prie kasmetinių atostogų? Ar skaičiuojant viengubai darbo užmokestį už dirbtą poilsio dieną turi būti už tą dieną skaičiuojama ir priemoka valstybės tarnautojui?

      VTĮ 26-1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai, skaičiuojant nuo valstybės tarnautojo pareiginės algos su jam nustatytais priedais dydžio. Alternatyviai VTĮ 41 straipsnio 6 dalyje nustatytas kompensavimas valstybės tarnautojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką – valstybės tarnautojo prašymu vietoj VTĮ 26-1 straipsnyje nustatyto apmokėjimo kompensuojama suteikiant jam per mėnesį kitą mokamą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Taigi už poilsio dienomis dirbtą laiką valstybės tarnautojui turi būti mokamas darbo užmokestis vadovaujantis VTĮ 26-1 straipsnio 1 dalyje nustatytu apmokėjimu, arba vietoj jo kompensuojama VTĮ 41 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai valstybės tarnautojas, vadovaudamasis VTĮ 41 straipsnio 6 dalies nuostatomis, prašo už jo darbą poilsio dieną kitą mokamą poilsio dieną pridėti prie kasmetinių atostogų, darbo užmokestis (viengubu tarifu, įskaitant priemoką) mokamas už darbą poilsio dieną, o mokėjimas už prie kasmetinių atostogų pridėtą kitą poilsio dieną apskaičiuojamas vadovaujantis Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, nuostatomis.

    • Kaip turėtų būti atsiskaitoma su išeinančiu kasmetinių atostogų valstybės tarnautoju? Kokios garantijos taikomos valstybės tarnautojui, kuriam darbo užmokestis už kasmetines atostogas sumokamas pavėluotai arba išėjus į atostogas? Kada turėtų būti sumokamas darbo užmokestis už iki kasmetinių atostogų pradžios dirbtas dienas?

      VTĮ 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad VTĮ nustatytos tik atostogų rūšys ir jų trukmė, valstybės tarnautojams taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatos, susijusios su atostogų suteikimo, apmokėjimo tvarka ir kt. klausimais. DK 165 straipsnis numato, kad kasmetinės atostogos – tai kalendorinėmis dienomis skaičiuojamas laikotarpis, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, paliekant darbo vietą (pareigas) ir mokant vidutinį darbo užmokestį. DK 176 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo užmokestis už kasmetines atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios. Jeigu darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nustatytu laiku nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, kasmetinės atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, ir už pratęstą laiką mokama kaip už kasmetines atostogas. Ši norma įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už atostogų laikotarpį su darbuotoju atsiskaitoma iki atostogų pradžios. Pažymėtina, kad kasmetinių minimaliųjų atostogų trukmę numato DK 166 straipsnis, valstybės tarnautojams atitinkamai VTĮ 36 straipsnis, o DK 176 straipsnio 2 dalies pagrindu pratęstos kasmetinių atostogų dienos į bendrą kasmetinių minimaliųjų atostogų dienų skaičių nėra įskaitomos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad DK 176 straipsnio 2 dalies antrame sakinyje yra nustatyta sankcija darbdaviui, t. y. jei darbuotojui priklausantis darbo užmokestis nesumokamas ne dėl darbuotojo kaltės, atostogos pratęsiamos tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, už praleistą laiką mokant kaip už atostogas Taigi, pagal šią normą savalaikio darbo užmokesčio už kasmetines atostogas neišmokėjimo pasekmė vienareikšmė – atostogų pratęsimas (pvz., 2000 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2000; 2001 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2001; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1059/2003). Pažymėtina, kad darbuotojo pageidavimas (valia) dėl atostogų pratęsimo (tiek dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį) turi būti aiškiai išreikštas darbdaviui (žodžiu ar raštu). Tai reiškia, kad atostogų pratęsimas darbdaviui vėluojant sumokėti už jas yra darbuotojo teisė, todėl jis (darbuotojas), siekdamas šia teise pasinaudoti, savo valią paprastai turi išreikšti atostogų metu ar per protingą laiką (bet nedelsdamas) joms pasibaigus. Taip pat darbuotojas turi galimybę su darbdaviu susitarti, kad vietoj pratęsimo, atostogos jam bus suteiktos vėliau, pavyzdžiui, darbuotojui palankesniu ar labiau pageidaujamu metu. Paminėtina, kad bet kokie pasikeitimai darbo teisiniuose santykiuose labiau pageidautini raštu, (turėtų būti formalizuoti raštiškai), nes tik taip galima surinkti pakankamai duomenų, jei kyla nesutarimas ir jį reikia spręsti darbo ginčo tvarka. Nesutarimai tarp darbuotojo ir darbdavio (darbo ginčai), kilę dėl kasmetinių atostogų pratęsimo ar apmokėjimo, nagrinėjami DK XIX skyriuje „Individualus darbo ginčas“ nustatyta tvarka.

  • TARNYBINĖ ATSAKOMYBĖ
    • Ar Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. 4 punkte nustatyta tarnybinė nuobauda - atleidimas iš pareigų privalo būti paskirta, jei valstybės tarnautojui per paskutinius 12 mėn. buvo taikyta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Manytume, kad VTĮ 29 straipsnio 4 dalies dispozityvi nuostata neįpareigoja valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą - atleidimą iš pareigų.

    • Ar buvimas tarnybos metu neblaiviam yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas? Kokia turi būti skiriama tarnybinė nuobauda?

      Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 29 straipsnio 6 dalies 7 punkte nustatytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas, t. y. buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą yra priskiriamas prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų. Pažymime, kad VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai kriterijai, kuriais remiantis turi būti parenkama tarnybinės nuobaudos rūšis, t. y. tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi vieningos pozicijos, jog taikant konkrečią nuobaudos rūšį, tarp jų ir atleidimą iš tarnybos, esant veiką kvalifikuojantiems požymiams – pakartotinumui ar šiurkščiam tarnybiniam nusižengimui, privalu atsižvelgti į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo (Lietuvos vyriausiojo teismo administracinės bylos Nr. I-249/2004; Nr. A-334/2004; Nr. A-842/2005; Nr. A-726/2004). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytume, kad skiriant konkrečią tarnybinę nuobaudą reikėtų atsižvelgti į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes, padarinius, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo ir į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Taip pat pažymime, kad vadovaujantis VTĮ nuostatomis sprendimą dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo, atsižvelgiant į tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusios komisijos pateiktą motyvuotą išvadą, priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo.

    • Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje ignoruojamas valstybes tarnybos įstatymas, nevedamas valstybės tarnautojų registras, personalo skyrius nežino apie nepanaudotas atostogas, valstybės tarnautojų tarnybinius nusižengimus tiria paslaugiečiai,pavedant laike ligos ar atostogų eiti valstybės tarnautojo pareigas, už tai nemokama. Kas VTD departamente domisi tokia informacija.

      Laba diena. Valstybės tarnybos departamentas remdamasis Valstybės tarnybos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų 5.1 punktu kontroliuoja Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, todėl bus atsižvelgta į Jūsų pateiktas pastabas ir esant galimybei patikrintas Valstybės tarnybos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų nuostatų galimas nesilaikymas Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijoje.

    • Ar turėčiau tęsti tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą (įteikti pranešimą apie tarnybinį nusižengima ir t.t., organizuoti atidėtą tiesioginio vadovo vertinimą, jei tarnautojas grįžęs po ligos įteikė prašymą atleisti iš darbo? Labai laukiu atsakymo.

      Remiantis VTĮ ir Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių nuostatomis tarnybinės nuobaudos skiriamos valstybės tarnautojams. Atsižvelgiant į minėtų teisės aktų nuostatas, tarnybinio nusižengimio tyrimo procedūrą turėtumėte tęsti, tol asmuo, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, eina valstybės tarnautojo pareigas.


VALSTYBĖS TARNYBA SKAIČIAIS