Paslaugos

 

Konferencijos ir seminarai, kuriuose dalyvavo VTD specialistai

Konferencija, skirta Valstybės tarnybos departamento ir tuo metu galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 15 metų jubiliejui (2017 m. lapkričio 30 d.)

Konferencijos metu Mykolo Romerio, Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkai pristatė svarbiausius Lietuvos valstybės tarnybos raidos etapus, aptarė, kas lėmė pokyčių poreikį ir koks buvo jų poveikis valstybės tarnybos sistemai ir patiems tarnautojams.

Prisiminimais apie pirmosios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos, įsigaliojusios 1999 m., rengimą dalijosi darbo grupei vadovavęs Vidmantas Adomonis, tuometinis Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos viceministras. Apie dabartinės įstatymo redakcijos, priimtos 2002 m., kūrimą pasakojo Rasa Budbergytė, tuo metu ėjusi Vidaus reikalų ministerijos sekretorės pareigas ir vadovavusi naujos įstatymo rengimo grupės darbui. Patarimų reformų iniciatoriams pažėrė Jurgita Šiugždinienė, 2012-aisiais ėjusi Ministro Pirmininko kanclerio funkcijas ir aktyviai prisidėjusi prie iniciatyvų reformuoti Lietuvos valstybės tarnybą.

Kaip kalbėjo diskusijos dalyviai, esminiai reikalavimai valstybės tarnybai nesikeičia jau daugelį metų, nepriklausomai nuo politinės valdžios – siekiama, kad ji būtų profesionali, efektyvi, motyvuota, riboto dydžio. To buvo siekiama visomis priimtomis ir dienos šviesos neišvydusiomis Valstybės tarnybos redakcijomis, toks ir tolesnių planų tobulinti valstybės tarnybos sistemą tikslas. „Šio tikslo galima pasiekti įvairiais keliais, įvairiais būdais. Svarbu neužmiršti, kad pagrindinis valstybės tarnybos tikslas – tarnauti žmonėms“, – sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Jam pritarė renginio dalyviams naujausią Vidaus reikalų ministerijos parengtą Valstybės tarnybos įstatymo projektą pristatęs viceministras Darius Urbonas: „Tiek visos valstybės tarnybos, tiek kiekvieno tarnautojo darbas prasmingas tiek, kiek jis yra naudingas žmonėms.“

 
Tarptautinė konferencija „Atvirosios valdžios principų įgyvendinimas valstybės tarnyboje ir viešajame valdyme“ (2016 m. lapkričio 9 d.)

Lapkričio 9 d. Mykolo Romerio universitete vyko universiteto Viešojo valdymo inovacijų laboratorijos, Valstybės tarnybos departamento, Nacionalinės antikorupcijos asociacijos ir „Verslios Lietuvos“ organizuota tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Atvirosios valdžios principų įgyvendinimas valstybės tarnyboje ir viešajame valdyme“.

Svarbiausios konferencijoje nagrinėtos temos – atvirosios valdžios samprata, nauda valstybei ir visuomenei, jos įtaka piliečių įsitraukimui į valdymą bei užkertant kelią korupcijai, atvirųjų duomenų panaudojimo perspektyvos ir kliūtys.

Kaip kalbėjo doc. dr. Algirdas Monkevičius, Mykolo Romerio universiteto rektorius, pastaruoju metu ypač daug kalbama apie piliečių įtraukimą į valdymą, tačiau kol kas nėra sukurta universalaus recepto, kaip to pasiekti. Todėl visi – mokslininkai, politikai, valstybės tarnautojai – turi sutelktai dirbti skatindami įsitraukimo procesus.

„Lietuvoje valstybės tarnyba pasitiki tik apie trečdalis gyventojų. Viena iš priežasčių – vis dar stipri atskirtis tarp valdžios institucijų ir visuomenės. Vienoje pusėje uždaros įstaigos, kitoje – nepasitikintys gyventojai. Turime mažinti šią atskirtį ir vienas iš kelių tai daryti – institucijoms tapti kuo atviresnėms visuomenei. Reikia pasakyti, kad pastaraisiais metais šioje srityje nemažai padaryta. Valstybės tarnybos departamentas taip pat prisidėjo ir prisideda prie šių pokyčių atverdamas visuomenei valstybės tarnybos duomenis“, – konferencijoje sakė Osvaldas Šarmavičius, Valstybės tarnybos departamento direktorius.

Prof. dr. Michiel de Vries iš Nyderlandų Radboud universiteto pabrėžė, kad siekiant atvirosios valdžios neužtenka vien paskelbti duomenis. „Kas iš to, jei sukelsime į internetą tūkstančius puslapių, pavyzdžiui, „Excel“ lentelių su duomenimis? Tai tebus formalumas. Duomenys turi būti pateikiami su kontekstu, su išaiškinimu, su ekspertų komentarais. Informacija turi būti ne tik lengvai pasiekiama, bet ir suprantama, kad žmonės galėtų remtis ja priimdami vienokius ar kitokius sprendimus“, – kalbėjo profesorius.

Jam antrino assoc. prof. Thomas Bryer, Centrinės Floridos universiteto Viešosios ir nepelno vadybos centro direktorius. Pasak jo, dažnai duomenų skelbimas be konteksto tampa paprasčiausia manipuliacija. Iš pažiūros atrodo, kad viskas puiku – duomenys skelbiami, visuomenė skatinama dalyvauti priimant valdymo sprendimus, bet nėra išaiškinama, kaip dalyvavimas turėtų vykti, nėra grįžtamojo ryšio. Taigi, tas dalyvavimas yra tik simbolinis. Tokios manipuliacijos gali turėti reikšmingų neigiamų pasekmių: žmonės supranta, kad jais manipuliuojama, ir pradeda dar labiau nepasitikėti valdžia.

Konferencijos metu verslo ir viešojo sektoriaus atstovai diskutavo apie tai, kaip geriau verslo ir visos visuomenės labui galėtume išnaudoti atviruosius duomenis. Tauras Pėstininkas, UAB „Lexnet“ direktorius, sakė, kad Lietuvoje turime gana nemažai atvirų viešojo sektoriaus duomenų, tačiau tik labai nedidelė jų dalis yra panaudojama. Viena iš priežasčių – duomenys nėra pakankamai kokybiški, ne visada vientisi ir pilni.

Kaip gerąjį pavyzdį jis paminėjo Švediją, kurioje net yra speciali atvirųjų duomenų laboratorija generuojanti idėjas, kaip visuomenės labui panaudoti atviruosius duomenis. Pas mus atveriant duomenis pirmiausia galvojama apie visuomeninį interesą, o štai Švedijoje – apie konkretų žmogų, apie konkrečius jo gyvenimo etapus – idėjos kyla iš konkrečių situacijų. Ir tai, pasak T. Pėstininko, padeda sukurti žmonėms iš tikrųjų naudingus produktus.

Prof. dr. Tomas Kirilavičius iš Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto ir CTO Baltijos pažangių technologijų instituto kalbėjo, kad atvirieji duomenys pirmiausia garantuoja didesnį viešojo sektoriaus skaidrumą, atskaitomybę. Bet to neužtenka, turime žengti dar vieną žingsnį – kuo daugiau tuos duomenis panaudoti kuriant naujas paslaugas, naujus verslus, naudą visuomenei. Deja, dažnai atverdamos duomenis įstaigos apie tai negalvoja, juos stipriai agreguoja ir todėl jie tampa nenaudotini.

 
Tarptautinė konferencija „Valstybės tarnyba ir viešasis valdymas Lietuvoje bei Centrinėje Europoje: raida, patirtis ir geroji praktika“ (2015 m. rugsėjo 23 d.)

 2015 m. rugsėjo 23 d. Mykolo Romerio universitete vyko tarptautinė konferencija Valstybės tarnyba ir viešasis valdymas Lietuvoje bei centrinėje Europoje: raida, patirtis ir geroji praktika“, skirtaLietuvos Nepriklausomybės 25-mečiui paminėti. Konferencijos organizatoriai – Valstybės tarnybos departamentas kartu su Mykolo Romerio universitetu.

Šios mokslinės-praktinės konferencijos tikslas – suburti viešojo valdymo tyrėjus iš vidurio Europos valstybių ir pasidalyti įžvalgomis apie viešojo valdymo ir valstybės tarnybos raidą įvairiose šalyse, aptarti atliekamų tyrimų metodologiją.

Konferencijos metu pastebėta, kad svarbiausias mus – vidurio Europos valstybes ir demokratinius kaimynus vienijantis tikslas – perimti gerąją patirtį modernizuojant valstybės tarnybą bei suprasti, jog reformos viešojo valdymo srityje yra reikalingos klestinčiai bendruomenei.

Konferencijoje sveikinimo žodžius sakė Mykolo Romerio universiteto rektorius doc. dr. Algirdas Monkevičius, Vyriausybės kancleris Alminas Mačiulis, Valstybės tarnybos departamento direktorius Osvaldas Šarmavičius.

Valstybės tarnybos departamentas dalyvaudamas šioje konferencijoje siekia stiprinti personalo tarnybų vadovų gebėjimus, plėtoti valstybės tarnybą vadovaudamasis įrodymais grįstos politikos principais.