Vidaus reikalų ministerija ir Valstybės tarnybos departamentas, siekdami, kad valstybės tarnybos reforma vyktų kuo sklandžiau, teikia paaiškinimus apie keletą svarbiausių pokyčių, kurie laukia nuo 2019 m. sausio 1 d., kai įsigalios naujoji Valstybės tarnybos įstatymo (VTĮ) redakcija.
Valstybės tarnybos sąvoka ir esamų pareigybių įvertinimas
Naujojoje VTĮ redakcijoje patikslinta valstybės tarnybos sąvoka. Iki 2018 m. spalio 1 d. įstaigose sudarytos komisijos, į kurias įtraukiami toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovai ar darbo tarybos atstovai, turi įvertinti savo įstaigos valstybės tarnautojų pareigybes ir nustatyti, kiek jos atitinka naująją valstybės tarnybos apibrėžtį. Daugiau apie tai rasite Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje.
Siekdamos užtikrinti minėto valstybės tarnautojų pareigybių vertinimo proceso nešališkumą ir skaidrumą, mažos įstaigos (pvz., savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos) gali paprašyti tarnybinės pagalbos kitų įstaigų (pvz., savivaldybės administracijos) skirti atstovą į komisiją ir įvertinti valstybės tarnautojų pareigybės atitiktį valstybės tarnybos sąvokai.
Svarbu! Rekomenduotina įstaigoms pareigybes įvertinti greičiau nei iki 2018 m. spalio 1 d. tuo atveju, jei įstaigoje yra valstybės tarnautojų, kuriuos įspėti apie pareigybės panaikinimą reikia prieš 4 mėnesius (pagal VTĮ 43 str. 1 d.).
Naujų pareigybių aprašymų parengimas iki 2019 m. sausio 1 d.
Iki 2019 m. sausio 1 d. įstaigos turės aprašyti ir patvirtinti visas įstaigos valstybės tarnautojų pareigybes (naujojo VTĮ 3 str. 10 d.). Daugiau informacijos apie tai, kaip apsirašyti valstybės tarnautojų pareigybes, bus paskelbta 2018 m. rugsėjo 28 d.
Ūkinio-techninio pobūdžio funkcijos
Naujojo VTĮ 2 str. 10 d. apibrėžia valstybės tarnautoją kaip fizinį asmenį, einantį pareigas valstybės tarnyboje.
Valstybės tarnyba – valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesinė veikla, kuria atliekamos viešojo administravimo funkcijos ir (arba) padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas (VTĮ 2 str. 11 d.).
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytos šios pagrindinės viešojo administravimo sritys:
1) administracinis reglamentavimas;
2) įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė (pavaldžių subjektų kontrolė, nepavaldžių subjektų priežiūra);
3) administracinių paslaugų teikimas (t. y. leidimų, licencijų išdavimas; dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimas; deklaracijų priėmimas ir tvarkymas; asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims; administracinės procedūros vykdymas);
4) viešųjų paslaugų teikimo administravimas (t. y. viešojo administravimo subjektų veikla nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir režimą, steigiant viešąsias įstaigas arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra ir kontrolė);
5) viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (t. y. veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą).
Atsižvelgus į tai, tos funkcijos, kurios nėra susijusios su valstybės tarnautojo viešojo administravimo veikla valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, laikytinos ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijomis. Tokios funkcijos galėtų būti, pvz.: ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimas, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymas, darbo užmokesčio skaičiavimas, turto apskaita, duomenų į informacines sistemas, programas ar registrus suvedimas ir tvarkymas, duomenų registravimas, statistinių ataskaitų rengimas, dokumentų registravimas, sisteminimas, kaupimas ir tvarkymas, perdavimas archyvams, dokumentų suvedimas ar įkėlimas į naudojamas informacines sistemas, registrus, dokumentų nukreipimas, paskirstymas, perdavimas, išsiuntimas, dokumentų ir tekstų redagavimas, informacinių sistemų techninė priežiūra ir tvarkymas, posėdžių, susitikimų ir pasitarimų organizavimas ir aptarnavimas, turto priežiūra ir remontas (taisymas), ir pan.
Dėl skirtingo institucijų ir įstaigų veiklos pobūdžio nėra galimybės sudaryti baigtinį ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijų sąrašą, todėl kiekvienu atveju vertinant, ar pareigybė turi būti priskirta valstybės tarnautojo, ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei, reikėtų atsižvelgti į valstybės tarnautojo atliekamų dominuojančių funkcijų pobūdį. Jeigu atliekamos dominuojančios funkcijos yra ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio, pareigybė turėtų būti priskirta darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei.
Vertinant pareigybėms priskirtas funkcijas, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, neturėtų būti pavedamos atlikti su viešojo administravimo veikla susijusios funkcijos.
Vertinant pareigybių priskyrimą valstybės tarnautojo pareigybėms taip pat siūlome atsižvelgti į naujos redakcijos VTĮ 1 priede nurodytas valstybės tarnautojų pareigybes. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesinė veikla, kuria padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, laikytina ta profesinė veikla, kurią atlieka minėtame 1 priede nurodytos pareigybės, pvz., Seimo nario padėjėjas-sekretorius, mero padėjėjas, teisėjo padėjėjas ir kt.
Valstybės tarnautojų priėmimas
Visus tarnautojus centralizuotai atrinks Vyriausybės įgaliota įstaiga. Į padalinio vadovo ar aukštesnes ir įstaigos vadovo pareigas ji atrinks 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus ir teiks jų kandidatūras į pareigas priimančiam asmeniui. Į kitas pareigas centralizuotai bus atrenkamas 1 pretendentas.
Konkursų skelbimas
Konkursai privalės būti paskelbti ne vėliau kaip per 6 mėn. nuo pareigybės atsilaisvinimo ar per 3 mėn. nuo naujos pareigybės įsteigimo. Konkursą į įstaigos vadovo pareigas bus privaloma paskelbti ne vėliau kaip likus 6 mėn. iki kadencijos pabaigos, o baigti – ne vėliau kaip likus 1 mėn. iki vadovo kadencijos pabaigos.
Pretendentų rezervas
Nelieka valstybės tarnautojų rezervo, tačiau įtvirtinamas pretendentų rezervas, į kurį patenka: teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą turintys asmenys, centralizuoto konkurso nelaimėję, bet gerai pasirodę pretendentai, pasibaigus priėmimo laikui atleisti ne mažiau kaip 2 metus nepertraukiamai valstybės tarnautojo pareigas ėję pakaitiniai valstybės tarnautojai ir dėl pareigybės panaikinimo atleisti valstybės tarnautojai. Visi jie, išskyrus asmenis, kurie turi teisę į statuso atkūrimą, turi teisę dalyvauti centralizuotuose konkursuose Vyriausybės nustatyta supaprastinta tvarka.
Pretendentų rezervą administruos Vyriausybės įgaliota įstaiga.
Pareiginė alga
Nelikus pareigybių kategorijų, pareiginė alga bus nustatoma pagal pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą arba iš pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo.
Svarbu dabar dirbantiems tarnautojams: dabartinis priedas už kvalifikacinę klasę bus inkorporuotas į pareiginę algą – valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas bus perskaičiuotas valstybės tarnautojo iki 2019 m. sausio 1 d. gautą pareiginę algą su priedu už kvalifikacinę klasę padalijus iš dabar taikomo valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio. Atkreiptinas dėmesys, kad VTĮ įgyvendinimo nuostatos, susijusios su darbo užmokesčio perskaičiavimu, iki 2019 m. sausio 1 d. bus tikslinamos atsižvelgiant į Seimo tvirtinamą 2019-iesiems pareiginės algos bazinį dydį (susijusį su priimta mokestine reforma).
Priedai ir priemokos
Valstybės tarnautojui ne ilgesniam kaip 6 mėn. per kalendorinius metus laikotarpiui galės būti skiriamos priemokos už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo pareigybei nustatytas funkcijas, ir už papildomas raštu suformuluotas užduotis, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai vykdomos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos.
Priedą už tarnybos stažą sudarys 1 proc. pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus.
Valstybės tarnautojų pareigos
Atsiras nauja pareiga tarnautojams pranešti į pareigas priimančiam asmeniui, jei paaiškėja duomenų, dėl kurių tarnautojas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos.
Valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą
Sprendimas dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį galios ne 1 metus, kaip dabar, o tol, kol asmuo dirbs šį darbą.
Su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla
Įtvirtinama apibendrinta nuostata, kad valstybės tarnautojui draudžiama užsiimti bet kokia veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą valstybės tarnyboje, atsisakant detalaus veiklų išvardinimo.
Valstybės tarnautojų perkėlimas
Valstybės tarnautojų perkėlimo laimėjus konkursą terminas sutrumpėjo nuo 17 iki 14 kalendorinių dienų. Nebereikės atleisti konkursą toje pačioje ar kitoje įstaigoje laimėjusio pakaitinio tarnautojo – jį bus galima tiesiog perkelti.
Vadovų tarnybinis kaitumas
Neliks įstaigų vadovų tarnybinio kaitumo – perkėlimo jų prašymu į karjeros valstybės tarnautojo pareigas tarnybinio kaitumo būdu.
Tarnybinės veiklos vertinimas
Įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertins šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, – šios institucijos vadovas. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertins jų tiesioginis vadovas.
Vertinimo komisijoje tarnautojas bus vertinimas tik į pareigas priimančio asmens prašymu arba paties valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo vertinimo išvada, prašymu. Pakaitinių valstybės tarnautojų vertinimas bus suvienodintas su visų valstybės tarnautojų vertinimu.
Iš esmės keisis teigiamos ir neigiamos pasekmės po vertinimo.
Tarnybinė atsakomybė
Patikslintos kai kurių šiurkščių pažeidimų apibrėžtys bei pateikiamas baigtinis šiurkščių pažeidimų sąrašas.
Įstatymas papildytas nuostata, kad 3 metų tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas taikomas ir kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Nuo 3 metų iki 6 mėn. sutrumpintas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas nuo nusižengimo padarymo dienos tiriant tarnybinį nusižengimą, kai valstybės tarnautojas perkeliamas arba atleidžiamas iš tarnybos.
Materialinė atsakomybė
Įstatyme nustatyta, kad valstybės tarnautojas privalo atlyginti žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą, taip pat, kad išieškotinos žalos dydis nėra ribojamas tais atvejais, kai žala padaryta tyčia.
Reglamentuotas žalos išieškojimas ne teismine tvarka.
Atsiranda nuostata, kad valstybės tarnautojo atleidimas iš valstybės tarnautojo pareigų ar perėjimas į kitas pareigas neatleidžia jo nuo padarytos žalos atlyginimo.
Patikslintos nuostatos dėl regreso teisės, kai valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, o kai žalą padarė įstaigos vadovas, – jį į pareigas priimantis asmuo, turi regreso tvarka reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo ar vadovo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek buvo sumokėta, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių jo mėnesinių darbo užmokesčių.
Atostogos
Valstybės tarnautojams bus suteikiamos 22 darbo dienų (27 darbo dienų – vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m., neįgaliems valstybės tarnautojams) minimalios kasmetinės atostogos.
Išeitinės išmokos ir kompensacijos
Naujajame įstatyme sumažinti išeitinių išmokų dydžiai. Kai valstybės tarnautojas atleidžiamas dėl pareigybės panaikinimo, iki 1 metų dirbusiam tarnautojui mokama 1 mėn. darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (dabar 2 mėn.), daugiau kaip 20 metų – 5 mėn. (dabar 6 mėn.).
Pranešimo dėl pareigybės panaikinimo terminai
Sutrumpės pranešimo dėl pareigybės panaikinimo terminai. Vietoje 2 mėn. apie pareigybės naikinimą reikės įspėti ne vėliau kaip prieš 1 mėn. Asmenį, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 5 metai, įspėti reikės ne vėliau kaip prieš 2 mėn. (vietoj 4 mėn.), neįgalųjį, asmenį, auginantį vaiką (įvaikį) iki 14 metų ar neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, asmenį, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 2 metai – ne vėliau kaip prieš 3 mėn. (vietoj 4 mėn.).
Mentorystė
Įvedama mentoriaus pareigybė. Su valstybės tarnautojais, kuriems sukako 65 metai ir kurie atleidžiami iš pareigų pasibaigus tarnybos laikui, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis dėl mentorystės ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui. Atsisakyta valstybės tarnybos termino pratęsimo valstybės tarnautojui sukakus 65 metams.
__________________________________________________________________________
Atsižvelgdami į įstaigų paklausimus, ateityje pateiksime ir daugiau apibendrintos informacijos, susijusios su naujuoju VTĮ.
Sekite naujienas!
Turite klausimų: susisiekite info@vtd.lt, tel. +370 5 205 48 80.
