Valstybės tarnybos departamentas baigė įgyvendinti ES lėšomis finansuotą projektą „Valstybės tarnautojų atrankos sistemos tobulinimas“. Šis projektas buvo pripažintas vienu iš dešimties geriausių 2007–2013 m. laikotarpiu Lietuvoje įgyvendintų viešojo valdymo tobulinimo projektų.
Būsimiems tarnautojams patogiau, valstybei pigiau
Siekiant tarnautojų atranką padaryti skaidresnę, objektyvesnę, pritraukti į konkursus daugiau tinkamų kandidatų ir padėti įstaigoms iš jų išsirinkti geriausią, sukurta keletas įrankių, kurie sėkmingai įdiegti ir taikomi praktikoje.
Jau dvejus metus pretendentai į valstybės tarnautojo pareigas privalo išsilaikyti Valstybės tarnybos departamento centralizuotai organizuojamą bendrųjų gebėjimų testą. Šis testas nepraleidžia į antrąjį atrankos etapą – pokalbį įstaigoje – pretendentų, nepademonstravusių minimalių valstybės tarnautojo darbui reikalingų gebėjimų. Testą išlaiko apie 80 proc. kandidatų į valstybės tarnautojo pareigas.
Bendrųjų gebėjimų testas tapo tam tikru perversmu tarnautojų atrankoje. Iki tol daugiausiai buvo vertinama, kaip pretendentai įsiminė teisės aktų nuostatas, o šio testo esmė – patikrinti pretendentų gebėjimą mokytis, verbalinius ir skaičiavimo įgūdžius, verbalinį, skaitinį ir loginį mąstymą, bendrąsias kompetencijas, tokias kaip komunikacija, analizė ir pagrindimas, organizuotumas. Kaip teigia testus sukūrę UAB „Žmogaus studijų centras“ ekspertai, tokio pobūdžio testai leidžia prognozuoti žmogaus elgesį tam tikrose situacijose ir net sėkmę darbe. Jų žodžius patvirtina statistika: nors įstaigos nežino, kaip pretendentai išlaikė testą, dažniau pasirenka pretendentus, testo metu surinkusius daugiau balų.
Iki šiol Lietuvoje nebuvo jokios bendros sistemos, padedančios nustatyti, ar pretendentai tinka vadovaujamajam darbui valstybės tarnyboje. Projekto metu buvo sukurta vadovavimo gebėjimų tikrinimo metodika ir nuo 2013 m. birželio 1 d. visi, siekiantys užimti valstybės tarnyboje vadovaujamąsias pareigas, privalo Valstybės tarnybos departamente pasitikrinti vadovavimo gebėjimus. Teigiamą įvertinimą ir leidimą toliau dalyvauti konkursuose gauna apie 75 proc. pretendentų.
Prie atrankos modernizavimo ypač prisidėjo įgyvendinant projektą sukurta informacinė sistema – Atrankos į valstybės tarnautojo pareigas modulis, į kurį buvo perkelta dauguma atrankos procesų. Jau daugiau nei 25 tūkst. registruotų vartotojų turinti sistema išlaisvino pretendentus ir įstaigas nuo daugybės popierinių dokumentų – juos pretendentai teikia elektroniniu būdu, o kai kurių duomenų apie save ir visai nebereikia teikti, nes įstaigos juos gauna iš atitinkamų registrų.
Ekspertai skaičiuoja, kad nuo 2013 m. vidurio įsigaliojusi atranka yra net 2 kartus pigesnė nei senoji. Taip pat tikina, kad automatizavus dar keletą atrankos žingsnių būtų galima sutaupyti ir daugiau.
Atranką ketina tobulinti ir toliau
Nors projektas baigėsi, Valstybės tarnybos departamentas pasiryžęs ir toliau tobulinti valstybės tarnautojų atranką. Šiuo metu Seimui pateiktoje naujoje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje siūloma susieti atranką su pažangiu žmogiškųjų išteklių valdymo įrankiu – kompetencijų modeliu, įdiegti pakopinę atrankos sistemą, t. y., diferencijuoti bendrųjų gebėjimų testus atsižvelgiant į pareigybės, į kurią pretenduojama, lygį. Taip pat siekiama tobulinti vadovų atranką – įdiegti keletą modernių atrankos įrankių.
Valstybės tarnautojų atrankos sistema sukurta įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Valstybės tarnautojų atrankos sistemos tobulinimas“ (kodas Nr. VP1-4.1-VRM-01-V-01-002).
