Mykolo Romerio universiteto ir Vidaus reikalų ministerijos įsteigtas Viešojo valdymo kompetencijų tinklas surengė diskusiją, apie tai, kokių viešojo valdymo pokyčių reikia, kad turėtume mažesnį ir efektyviau veikiantį viešąjį sektorių. Diskusijoje dalyvavo Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės tarnybos departamento, Lietuvos statistikos departamento, profsąjungų atstovai, akademinė bendruomenė.
Virginijus Vaškelis, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento Viešojo valdymo politikos skyriaus vedėjas, pristatė viešojo sektoriaus darbuotojų skaičius. Šiuo metu Lietuvoje turime apie 400 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, iš kurių tik apie keletą procentų sudaro karjeros valstybės tarnautojai. Kaip replikavo diskusijos dalyviai, įvertinus šią proporciją tikėtis, kad vien sumažinus valstybės tarnautojų skaičių bus pasiekta kokių nors reikšmingesnių pokyčių, tikriausiai per drąsu.
Aistis Rusteika, Valstybės tarnybos departamento Tarnybos sąlygų skyriaus vedėjas, pristatė departamento atliktą tyrimą, kaip tarnautojų skaičių reguliuoja kitos Europos Sąjungos šalys. Apklausus 19 šalių paaiškėjo, kad daugumoje jų nėra reglamentuotas didžiausias tarnautojų skaičius, o jį reguliuoti bandoma kitais būdais, pavyzdžiui, per įstaigoms skiriamą finansavimą (daugiau apie šį tyrimą skaitykite „Valstybės tarnybos aktualijų“ rudens numeryje).
Idėjai, kad kur kas svarbiau ne valstybės tarnautojų skaičius, o valstybės tarnybos kaina, pritarė doc. dr. Mantas Bileišis, Viešojo valdymo inovacijų laboratorijos vadovas. Jis pateikė Didžiosios Britanijos pavyzdį, kai sistemingai mažinant tarnautojų skaičių per keletą metų valstybės valdymo aparato kaštai gerokai išaugo, mat atleidus dalį tarnautojų likusiems reikėjo papildomai mokėti už viršvalandžius, kai kuriems darbams samdytis brangiai kainuojančius išorinius ekspertus.
Kaip kalbėjo Vytauto Didžiojo universiteto Viešojo administravimo katedros profesorius Saulius Pivoras, inicijuojant pokyčius pirmiausia reikia įsivardyti, koks yra tikrasis tikslas: ar sumažinti darbuotojų skaičių, ar sutaupyti lėšų, ar pasiekti didesnio efektyvumo. Pasak jo, pastaruoju metu taip liaupsinamas efektyvumas taip neturėtų būti tikslas – jis ir yra tik priemonė siekiant didesnio piliečių pasitenkinimo viešosiomis paslaugomis.
