Valstybės tarnybos departamento atlikta analizė atskleidė, kad bendrųjų gebėjimų testo rezultatai susiję su pretendentų galimybėmis laimėti aukštesnės pareigybės konkursą.
Kaip rodo statistika, kuo aukštesnės kategorijos pareigybės konkursą laimi asmuo, tuo geresniais balais jis būna išlaikęs bendrųjų gebėjimų testą. Taip pat aukštesnius bendrųjų gebėjimų testo rezultatus gavę pretendentai geriau išlaiko ir vadovavimo gebėjimų tikrinimą.
Nuo 2013 m. birželio, kai įsigaliojo iš dalies centralizuota valstybės tarnautojų atrankos sistema, bendruosius gebėjimus pasitikrino 24951 asmuo. Iš jų laikydami bendrųjų gebėjimų testą gavo 50 balų ir daugiau (iš 60 galimų) 445 pretendentai (1,7 proc. visų laikiusiųjų testą). 239 (53,7 proc.) šių pretendentų jau įsidarbino valstybės tarnyboje, iš jų 30 (12,6 proc.) – laimėjo konkursus į vadovų pareigas.
Šios pretendentų grupės įsidarbinamumo procentas yra beveik trečdaliu didesnis nei likusių pretendentų, ne taip gerai išlaikiusių bendrųjų gebėjimų testą. Jų įsidarbinamumo procentas siekia 39,8 proc.
Testo paskirtis nėra atrinkti geriausius pretendentus į valstybės tarnybą, o tik „atsijoti“ nepademonstravusius būtiniausių gebėjimų. Visgi valstybės tarnautojų atrankos komisijos, net ir nežinodamos bendrųjų gebėjimų testo rezultatų, dažniausiai pasirenka geriau šį testą išlaikiusius pretendentus.
„Džiugu, kad bendrųjų gebėjimų tikrinimas pateisino lūkesčius, kuriuos kėlė įstaigos, kai buvo priimtas sprendimas iš dalies centralizuoti valstybės tarnautojų atranką. Bendrųjų gebėjimų testas vertina pretendentų gebėjimą greitai ir logiškai mąstyti, ieškoti tinkamiausių sprendimų įvairiose situacijose, bendrąjį teisinį išprusimą. Todėl nenuostabu, kad geriau testą išlaikiusieji sėkmingiau dalyvauja ir konkursuose įstaigoje. Manyčiau, kad tai vienas svarbesnių žingsnių, norint valstybės tarnybai atsinaujinti ir užtikrinti kokybiškų, šiuolaikiškų paslaugų teikimą“, – sako Osvaldas Šarmavičius, Valstybės tarnybos departamento direktoriaus pavaduotojas.
