Paslaugos

 

Keičiasi valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas

2020-10-03

Nuo spalio 1 d. pasikeitė valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas. Didžiausios vertinimo naujovės laukia įstaigų vadovų. Jų veiklą vertins ne tik jų tiesioginiai vadovai, bet ir kolegos bei jiems pavaldūs asmenys.

Kitų metų sausį vyksiantis kasmetinis valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas jau vyks pagal naują tvarką. Papildomai bus vertinama ir valstybės tarnautojų kvalifikacija pagal pareigybės aprašyme nustatytas kompetencijas. Šios vertinimo dalies tikslas – kvalifikacijos tobulinimo poreikio nustatymas, t. y. kompetencijų vertinimas bus atliekamas siekiant išsiaiškinti, kokių kompetencijų valstybės tarnautojui trūksta ir kaip jis galėtų užpildyti esamas spragas: mokydamasis savarankiškai, veikloje, konsultuodamasis su kolegomis ar neformaliojo švietimo būdu.

Didžiausia naujovė laukia įstaigų vadovų (priimamų į pareigas konkurso būdu). Jų kompetencijų vertinimas bus atliekamas 360 laipsnių metodu. Tai reiškia, kad įstaigų vadovų kompetencijas vertins ne tik jie patys bei jų tiesioginiai vadovai, bet ir jiems pavaldūs valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, bei kolegos – kitų susijusių įstaigų vadovai, valstybės tarnautojai, darbuotojai.

Numatyta, kad savo vadovo kompetencijų vertinimą atliks mažiausiai 10–20 pavaldžių asmenų, priklausomai nuo įstaigos dydžio, bei 5–10 kolegos. Pavaldžius asmenis pagal tam tikrus kriterijus automatizuotai atrinks informacinė sistema, o kolegų sąrašą sudarys pats įstaigos vadovas, suderinęs su savo tiesioginiu vadovu.

Vertinimas vyks anonimiškai per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą. Vertinimo rezultatus matys pats įstaigos vadovas ir jo tiesioginis vadovas (pavyzdžiui, ministras).

Pasak Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus Gedimino Miškinio, ši naujovė padės vadovams plačiau pažvelgti į savo kompetencijas, pamatyti save iš įvairių perspektyvų: pavaldinių, kolegų. Tai – galimybė reflektuoti savo vadovavimo įgūdžius ir prireikus juos tobulinti.

„Vadovas, kaip ir bet koks profesionalas, privalo nuolat tobulėti, mokytis, keistis, priklausomai nuo aplinkybių. Vienokių vadovavimo kompetencijų reikėjo prieš 20 metų, kitokių dabar. Vienoje įstaigoje reikalingi vienoki gebėjimai, kitoje gyvybiškai svarbūs kitokie. Keičiasi visuomenė, keičiasi organizacijos, darbuotojų lūkesčiai. Turi keistis ir vadovai“, – sako G. Miškinis.

360 laipsnių vertinimo metodas plačiai taikomas pasaulyje tiek viešojo sektoriaus, tiek verslo organizacijose. Jis leidžia palyginti, kaip darbuotojas pats vertina savo profesines, lyderystės kompetencijas, o kaip jį mato kiti kartu dirbantys žmonės. Dažniausiai šis metodas taikomas vadovų kompetencijų vertinimui.

Susiję teisės aktai:

Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika

Įstaigos vadovo kvalifikacijos vertinimo, taikant 360 laipsnių kompetencijų vertinimą, organizavimo tvarkos aprašas