Valstybės tarnybos departamento iniciatyva 2016 m. buvo atliktas pasitikėjimo valstybės tarnyba tyrimas: aiškintasi, kaip įvairios visuomenės grupės pasitiki valstybės tarnyba ir nuo ko tai labiausiai priklauso. Pasitikėjimas buvo vertinamas pagal 10 balų sistemą, kur 1 balas reiškė visišką nepasitikėjimą, o 10 balų – visišką pasitikėjimą. Tyrimo duomenimis, šiuo metu visuomenės pasitikėjimas valstybės tarnyba siekia 5,9 balo iš galimų 10.
Atliekant tyrimą ypatingas dėmesys buvo skiriamas kelių grupių asmenims, darantiems didžiausią įtaką bendrai visuomenės nuomonei apie valstybės tarnybą: politikams, verslo atstovams, žurnalistams ir ekspertams (politologams, viešojo administravimo specialistams, sociologams ir kt.).
Nors nemaža dalis politikų ypač priešrinkiminiu laikotarpiu nevengia neigiamų pasisakymų apie valstybės tarnautojus, visgi jų pasitikėjimas valstybės tarnyba yra didžiausias iš minėtų grupių ir lenkia bendrąjį visuomenės pasitikėjimą (6,9 balo). Nuo politikų nedaug atsilieka ir ekspertai – jų pasitikėjimas buvo 6,4 balo. Mažiausiai valstybės tarnyba pasitiki žiniasklaidos atstovai – jų pasitikėjimo balas vos 4.
Įdomu ir tai, kad tiek politikai, tiek verslininkai, tiek ekspertai yra įsitikinę, kad bendras visuomenės pasitikėjimas valstybės tarnyba yra mažesnis nei jų pačių ir nei nustatyta visuomenės nuomonės tyrimo metu. Tik žiniasklaidos atstovai nurodė manantys, kad visuomenės nuomonė yra lygiai tokia pati kaip ir jų.
„Ką rodo šie rezultatai? Kad prasčiausiai įstaigoms sekasi bendrauti su žurnalistais. O juk būtent žiniasklaida daro didelę įtaką visuomenės nuomonei. Žiniasklaidos įtaka yra ypač svarbi dar ir dėl to, kad didelė dalis respondentų nuomonę apie valstybės tarnybą susidaro ne iš asmeninės patirties: net 55 proc. respondentų nurodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių nesinaudojo įstaigų, kuriose dirba valstybės tarnautojai, paslaugomis, o tokių įstaigų paslaugomis niekada nesinaudoję teigia 21 proc. respondentų“, – sako viena iš tyrimo eksperčių doc. dr. Raminta Pučėtaitė iš Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto.
Apklaustųjų grupės nurodė skirtingus pokyčius valstybės tarnyboje, kurie padidintų jų pačių ir visuomenės pasitikėjimą ja.
Pasak politikų, visuomenės pasitikėjimą valstybės tarnyba pagerintų didėjanti paslaugų kokybė bei įstaigų veiklos efektyvumas bei nenuolaidžiavimas etikos principams, o jiems patiems aktualiausia – tarnautojų profesionalumas ir kad įstaigų teikiamų paslaugų kokybė atitiktų politiniuose dokumentuose nustatytas gaires.
Žurnalistai pabrėžė, kad įstaigos ne visada išsamiai pateikia prašomą informaciją, tinkamai nepaaiškina savo sprendimų, viešai neskelbia aktualių naujienų. Žurnalistų nuomone, visuomenės pasitikėjimas didėtų, jei įstaigose būtų daugiau pagarbos klientams ir piliečių prašymai bei skundai būtų nagrinėjami griežtai laikantis nustatytų procedūrų.
Ekspertai ypač pabrėžė dvi sritis, kurias tobulinant augtų pasitikėjimas valstybės tarnyba: tai tarnautojų profesionalumas ir įstaigų pastangos laiku ir išsamiai informuoti žiniasklaidą bei visuomenę apie savo sprendimus.
Verslininkai teigė, kad jų pasitikėjimą valstybės tarnyba labiausiai didintų tai, jei įstaigos suteiktų išsamią informaciją, reikalingą priimti tinkamiausią sprendimą, ir jei įstaigos prisiimtų daugiau atsakomybės už savo sprendimus. O štai visuomenės nuomonė gerėtų, jei įstaigos užtikrintų palankesnes sąlygas verslui ir nekiltų abejonių dėl įsidarbinimo valstybės tarnyboje skaidrumo.
„Tad ką turėtų daryti kiekviena įstaiga ir visa valstybės tarnyba, norėdama užsitikrinti didesnį piliečių pasitikėjimą? Kaip rodo respondentų atsakymai, būtina gerinti klientų aptarnavimo kokybę, kelti tarnautojų kvalifikaciją, siekti, kad tarnautojai gerai suvoktų etikos principus ir jų laikytųsi, užtikrinti atsakingą ir efektyvų vadovavimą įstaigoms.
Labai svarbu stiprinti socialinę partnerystę – labiau įtraukti įtaką visuomenės pasitikėjimui darančias socialines grupes – žurnalistus, verslininkus, mokslininkus, politikus – į įstaigų veiklos stebėjimą, vertinimą, veiklos rezultatų viešinimą. Kuo daugiau dalyvavimo, tarimosi – tuo daugiau skaidrumo, supratimo, pažinimo ir galimybių augti pasitikėjimui. Na ir, žinoma, reikia aktyviau, atviriau komunikuoti su žiniasklaida bei pačia visuomene per socialinius tinklus ir kitus kanalus“, – teigia tyrėjai.
Išsamią tyrimo ataskaitą galite rasti čia.
