Birželio 15 d. įvyko Valstybės tarnybos departamento įgyvendinamo Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamo projekto „Valstybės tarnyboje būtinų kompetencijų analizė ir valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų katalogas“ baigiamoji konferencija. Projekto tikslas – tobulinti valstybės tarnybos sistemą modernizuojant personalo valdymą. Projekto įgyvendinimo metu sukurtas Valstybės tarnautojų kompetencijų modelis ir jo taikymo metodika, parengtas Valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų katalogas, kuris perkeltas į elektroninę erdvę, parengta Valstybės įstaigų vadovų 360 laipsnių kompetencijų vertinimo sistema. Šio projekto įgyvendinimo metu su-kurti rezultatai buvo panaudoti rengiant naująją Valstybės tarnybos įstatymo redakciją.
Konferencijos dalyviams kompetencijų modelio diegimo ir taikymo valdant žmogiškuosius išteklius iššūkius ir praktikas pristatė Diana Palivonienė, įmonės „OVC Consulting“ partnerė ir konsultantė. Ji teigė, kad kompetencijų modelis padės perkelti viešojo administravimo institucijų žmogiškųjų išteklių valdymą į kitą kokybės lygmenį. Pasak ekspertės, kompetencijų modelio naudojimo galimybės itin plačios, jis gali duoti organizacijai didžiulę naudą, visgi reikia nepamiršti, kad tai – tik įrankis, kuris išties naudingu tampa tik tada, kai yra... naudojamas. „Noriu atkreipti dėmesį, kad šis modelis nėra koks baigtinis produktas – jis tik nustato minimalią kompetencijų kartelę, kurią įstaigos gali prisitaikyti pagal savo poreikius“, – kalbėjo ji.
D. Palivonienė apžvelgė visus svarbiausius kompetencijų modelio taikymo etapus: atranką, vertinimą, mokymą, karjeros planavimą bei darbo užmokesčio nustatymą.
Lietuvoje yra keletas įstaigų, kurios jau naudoja kompetencijų modelį. Viena iš jų – Vyriausybės kanceliarija, įsidiegusi kompetencijų modelį 2010-aisiais.
Kaip pasakojo Renata Sadzevičiūtė, Vyriausybės kanceliarijos Personalo skyriaus vedėja, poreikį taikyti šį žmogiškųjų išteklių valdymo įrankį paskatino noras padidinti institucijos veiklos orientaciją į rezultatus, ugdyti darbuotojų kompetencijas ir sustiprinti komandinį darbą. Vyriausybės kanceliarijos atstovė pripažino, kad modelio diegimas nebuvo labai lengvas procesas, mat įstaiga tai darė savo jėgomis. Visgi rezultatas pasirodė vertas pastangų: įdiegus kompetencijų modelį pagerėjo darbuotojų atrankos kokybė, veiklos vertinimas tapo skaidresnis ir objektyvesnis, modelis aktyviai naudojamas kaip karjeros planavimo priemonė. Jos nuomone, šis įrankis padeda organizacijai augti kokybės prasme, padidino veiklos efektyvumą.
Naują IT įrankį – Elektroninį pareigybių katalogą – pristatė ir jo funkcijas pademonstravo šį įrankį sukūrusios bendrovės „Insoft“ atstovai Jurga Medelė ir Giedrius Znutas. Elektroninis pareigybių katalogas gerokai palengvins įstaigoms pareigybių aprašymų kūrimą, padės juos parengti kokybiškiau. Šį įrankį, integruotą į Valstybės tarnautojų registrą, naudos įstaigų bei jų padalinių vadovai ir žmogiškųjų išteklių valdymo tarnybų specialistai.
Almanta Jakštaitė-Vinkuvienė iš „OVC Consulting“ pasakojo apie 360 laipsnių kompetencijų vertinimo sistemos taikymą vertinant vadovų kompetencijas, pasidalijo šios sistemos taikymo patirtimi.
Šio įrankio esmė – kad vadovo darbą vertina ne tik jis pats ir jo tiesioginis viršininkas, bet ir kolegos bei pavaldiniai. Tai padeda kur kas objektyviau pasižiūrėti į save, į savo stipriąsias ir silpnąsias, tobulintinas savybes. Pasak ekspertės, šis įrankis ne tik padeda tobulinti vadovams savo gebėjimus, bet ir teigiama linkme keičia vadovavimo kultūrą. Be to, atskleidžia, kaip įstaigoje vyksta veiklos valdymo procesai.
Lietuvos statistikos departamento nuo 2007 m. taikomą vadovų kompetencijų tyrimą pristatė Kristina Liutkienė, Lietuvos statistikos departamento l. e. p. Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vedėja. „Norėjome sužinoti, kokias vadovavimo kompetencijas turime ir ką reikėtų tobulinti“, – pasakojo K. Liutkienė. Departamente vertinamos 8 vadovavimo kompetencijos, kompetencijų klausimyną pildo pats vertinamas vadovas, jo vadovaujamo padalinio veiklą kuruojantis generalinio direktoriaus pavaduotojas ar pats generalinis direktorius, 3 pavaldiniai ir 3 kitų padalinių vadovai – kolegos. Tyrimų duomenys naudojami asmeniniam vadovų tobulėjimui ir jų mokymui.
PRANEŠIMAI
