Kalbėdami apie valstybės ir savivaldybių įstaigų bei institucijų dirbančiuosius dažnai juos visus pavadiname bendrai – valstybės tarnautojais. Bet iš tikrųjų įstaigose dirba kelios darbuotojų grupės, turinčios skirtingą statusą, atsakomybes, darbo santykių reglamentavimą. Skiriasi ir jų atranka.
Lietuvoje yra 566 viešojo administravimo įstaigos. Jose dirba apie 52 tūkst. žmonių. Dalį jų sudaro karjeros valstybės tarnautojai, kurių yra apie 24 tūkst. Kita svarbi dirbančiųjų grupė – darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Jų yra apie 20 tūkst. Svarbiausias valstybės tarnautojų ir darbuotojų skirtumas, kad tarnautojai atlieka viešojo administravimo funkciją, o darbuotojai – ne. Dažniausiai jų funkcijos techninio ir ūkinio, kartais ekspertinio pobūdžio. Valstybės tarnautojų darbo santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas, o darbuotojų pagal darbo sutartis – Darbo kodeksas.
Valstybės tarnautojai, palyginti su darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, turi daug didesnę atsakomybę, daugiau pareigų ir prievolių, jiems keliami aukšti kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai, taikoma nemažai įvairių apribojimų, kurių darbuotojai neturi.
Vadovaujantis teisės aktais, tiek tarnautojų, tiek darbuotojų konkursai skelbiami Valstybės tarnybos portale. Ir visgi jie iš esmės skiriasi. Valstybės tarnautojų atrankai keliami aukštesni skaidrumo reikalavimai nei darbuotojų atrankai. Nuo 2019 m. valstybės tarnautojų atranką centralizuotai organizuoja ne pačios įstaigos, o Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos.
Prieš skelbiant valstybės tarnautojo konkursą ar pakaitinio tarnautojo atranką pirmiausiai yra sudaromas pareigybės aprašymas. Tai daro pačios įstaigos, bet pagal bendrą metodiką, kuri užtikrina, kad identiškoms pareigybėms būtų nustatomi tokie patys kompetencijų, patirties, išsilavinimo reikalavimai. Taip užtikrinama, kad pareigybių aprašymai nebūtų pritaikomi prie konkretaus asmens.
Konkursų ir atrankų komisijų sudarymo principas taip pat užtikrina skaidrumą: didžiąją dalį komisijų narių sudaro ne tarnautojų ieškančių įstaigų, o Valstybės tarnybos departamento atstovai. Taip pat konkursus bei atrankas gali stebėti stebėtojai. Kiekvienas vertinimas komisijoje yra fiksuojamas darant jo garso įrašą, o įstaigų vadovų konkursuose bei konkursuose, kurie vykdomi naudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, daromas vaizdo įrašas. Taigi, kilus ginčui vertinimo įrašą galima peržiūrėti ar perklausyti.
Šiuo metu galiojanti tarnautojų atrankos sistema yra paremta kompetencijų modeliu, o vertinimas komisijoje vyksta pagal tam tikrą procedūrą, kurios tikslas – patikrinti konkrečiai pozicijai reikalingas pretendentų kompetencijas ir gebėjimus bei tinkamumą eiti valstybės tarnautojo pareigas. Ji leidžia užtikrinti maksimalų komisijos narių nešališkumą.
Darbuotojų atranka yra kitokio formato. Ji yra decentralizuota – tai reiškia, kad darbuotojus atsirenka pačios įstaigos, vadovaudamosi Vyriausybės patvirtintu konkursų aprašu. Nors darbuotojų konkursai, kaip ir tarnautojų, skelbiami tame pačiame Valstybės tarnybos portale, Valstybės tarnybos departamentas juos organizuojant nedalyvauja – reikalavimus pretendentams nustato, pareigybių aprašymus rengia, visus organizacinius darbus atlieka, konkurso komisijas sudaro pačios įstaigos.
Įstaigų bei jų padalinių vadovų atranką taip pat centralizuotai organizuoja Valstybės tarnybos departamentas. Jo sudaryta komisija atrenka 2 geriausiai pasirodžiusius pretendentus, o į pareigas priimantis asmuo pasirenka, kurį iš šių dviejų pretendentų priimti į pareigas.
Įstaigose, kuriose dirba politikai, dalis tarnautojų yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojai. Jie priimami į pareigas be konkurso jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimų laikui.
Kviečiame sekti Valstybės tarnybos departamentą „Linkedin“ tinkle.
