Konstitucinis Teismas 2016-10-27 priimtu nutarimu pripažino, kad Konstitucijai neprieštarauja Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, ir 26 straipsnio 3 dalies nuostata, kad šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų priemokų suma negali viršyti 60 procentų pareiginės algos, tiek, kiek į šias sumas yra įskaitoma priemoka už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės.
Nutarime pažymėta, kad pagal Konstituciją negali būti nustatytas toks valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės tarnautojams už papildomą darbą, vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, galėtų būti apmokama taip pat, kaip už darbą viršijant nustatytą darbo laiko trukmę. Taip pat negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį apmokėjimas už tam tikrą papildomą darbą (įskaitant apmokėjimą už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą), vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, savo dydžiu galėtų prilygti pagrindinei atlyginimo daliai, juolab ją viršyti.
Atsižvelgdamas į tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčijamu teisiniu reguliavimu įstatymų leidėjas nustatė tokį valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo teisinį reguliavimą, pagal kurį užtikrinamas apmokėjimas už valstybės tarnautojų papildomą darbą, vykdomą neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, nesudarė prielaidų už tokį papildomą darbą apmokėti taip pat, kaip už darbą viršijant nustatytą darbo laiko trukmę, ir tokiam apmokėjimui savo dydžiu prilygti pagrindinei atlyginimo daliai, taip iškreipiant hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantį jų atlyginimų dydžių diferencijavimą.
Su Konstitucinio Teismo nutarimu galite susipažinti čia.
