Kalbant apie valstybės tarnautojų atostogas svarbu paminėti, kad Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 5 str. nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja VTĮ. Taigi jie valstybės tarnautojams taikomi papildomai, kai tam tikrais atvejais nepakanka VTĮ normų.
Įstatymų leidėjas numatė, kad valstybės tarnautojų atostogų rūšis ir trukmę reglamentuoja VTĮ, o kasmetinių atostogų suteikimo ir mokėjimo už jas tvarką bei sąlygas, kasmetinių atostogų perkėlimą ir pratęsimą, kompensavimo už nepanaudotas atostogas ir kitus klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (toliau – DK).
Valstybės tarnautojų atostogų rūšis ir jų trukmę reglamentuoja VTĮ 35 ir 36 str., įsigaliojus naujajam DK, jo nuostatos dėl atostogų trukmės bei dėl atostogų skaičiavimo darbo dienomis (DK 125 ir 126 str.) valstybės tarnautojams netaikomos. Pagal galiojančios redakcijos VTĮ 36 str. 1 d. valstybės tarnautojui suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės minimalios atostogos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojui, turinčiam didesnį kaip penkerių metų tarnybos stažą, už kiekvienų paskesnių trejų metų tarnybos stažą suteikiamos 3 papildomos kalendorinės dienos kasmetinių atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 42 kalendorinės dienos. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, valstybės tarnautojų nepanaudotų kasmetinių atostogų perskaičiuoti iš kalendorinių dienų į darbo dienas nereikia.
Valstybės tarnautojams, kaip jau buvo minėta, taikomos DK nuostatos dėl kasmetinių atostogų suteikimo, apmokėjimo, perkėlimo ir pratęsimo bei kompensavimo už nepanaudotas atostogas, todėl valstybės tarnautojams taikytinos naujo DK 127-130 str. nuostatos šiais klausimais bei naujo DK 132-135 str. nuostatos dėl tikslinių atostogų.
Atkreiptinas dėmesys, kad naujojo DK 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų, ši nuostata taikoma ir valstybės tarnautojams.
Pagal naujojo DK127 straipsnio nuostatas teisė pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis (arba gauti piniginę kompensaciją už jas šio kodekso nustatytu atveju) prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti. Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio nuostatas darbuotojai, iki DK įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d. Šios nuostatos taikytinos ir valstybės tarnautojams.
