Gruodžio 1-ąją Valstybės tarnybos departamentas mini 15-ąsias įkūrimo metines. Tiek pat metų sueina ir dabar galiojančiai Valstybės tarnybos įstatymo redakcijai. Šia proga lapkričio 30 d. departamentas surengė diskusiją, skirtą apžvelgti Lietuvos valstybės tarnybos raidą.
Kodėl dabartinė valstybės tarnyba yra tokia, kokia yra? Kodėl ją kuriant buvo priimti vienokie, o ne kitokie sprendimai? O kaip to meto problemos būtų sprendžiamos šiandien? Su kokiais iššūkiais ir kliūtimis susidūrė dabartinės sistemos kūrėjai ir ką jie patartų tiems, kurie šiandien priima sprendimus dėl valstybės tarnybos ateities? Apie tai diskutavo tie, kurie prisidėjo prie Lietuvos valstybės tarnybos gimimo, raidos ir kurie toliau ją tobulina, mokslininkai, politikai, profesinių sąjungų atstovai, žmogiškųjų išteklių valdymo specialistai ir kiti.
Mykolo Romerio, Kauno technologijos ir Vytauto Didžiojo universitetų mokslininkai pristatė svarbiausius Lietuvos valstybės tarnybos raidos etapus, aptarė, kas lėmė pokyčių poreikį ir koks buvo jų poveikis valstybės tarnybos sistemai ir patiems tarnautojams.
Prisiminimais apie pirmosios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos, įsigaliojusios 1999 m., rengimą dalijosi darbo grupei vadovavęs Vidmantas Adomonis, tuometinis Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos viceministras. Apie dabartinės įstatymo redakcijos, priimtos 2002 m., kūrimą pasakojo Rasa Budbergytė, tuo metu ėjusi Vidaus reikalų ministerijos sekretorės pareigas ir vadovavusi naujos įstatymo rengimo grupės darbui. Patarimų reformų iniciatoriams pažėrė Jurgita Šiugždinienė, 2012-aisiais ėjusi Ministro Pirmininko kanclerio funkcijas ir aktyviai prisidėjusi prie iniciatyvų reformuoti Lietuvos valstybės tarnybą.
Kaip kalbėjo diskusijos dalyviai, esminiai reikalavimai valstybės tarnybai nesikeičia jau daugelį metų, nepriklausomai nuo politinės valdžios – siekiama, kad ji būtų profesionali, efektyvi, motyvuota, riboto dydžio. To buvo siekiama visomis priimtomis ir dienos šviesos neišvydusiomis Valstybės tarnybos redakcijomis, toks ir tolesnių planų tobulinti valstybės tarnybos sistemą tikslas. „Šio tikslo galima pasiekti įvairiais keliais, įvairiais būdais. Svarbu neužmiršti, kad pagrindinis valstybės tarnybos tikslas – tarnauti žmonėms“, – sakė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas. Jam pritarė renginio dalyviams naujausią Vidaus reikalų ministerijos parengtą Valstybės tarnybos įstatymo projektą pristatęs viceministras Darius Urbonas: „Tiek visos valstybės tarnybos, tiek kiekvieno tarnautojo darbas prasmingas tiek, kiek jis yra naudingas žmonėms.“
Trumpa Valstybės tarnybos departamento istorija:
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, pirmieji realūs žingsniai kuriant Lietuvos valstybės tarnybos sistemą buvo žengti tik apie 1994 m. 1993 m. Vyriausybės programoje buvo konstatuota, kad valstybės tarnybai skiriama nepakankamai dėmesio ir nutarta parengti Valdininkų įstatymą, kuris buvo priimtas 1995 m. Tais pačiais metais tuometinėje Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijoje atsirado Valstybės tarnybos skyrius, kuris 1998 m. reorganizuotas į Valstybės tarnybos departamentą.
Visgi pirmasis bandymas reglamentuoti valstybės tarnybą nebuvo itin sėkmingas: Valdininkų įstatymas turėjo nemažai trūkumų, neatitiko Europos Sąjungos standartų, tad 1997 m. buvo sutelkta darbo grupė rengti Valstybės tarnybos įstatymą, kuris buvo priimtas 1999 m.
Lietuvai ruošiantis stoti į Europos Sąjungą atsirado poreikis iš esmės modernizuoti valstybės tarnybos sistemą. Tam 2002 m. buvo priimta nauja Valstybės tarnybos įstatymo redakcija ir atsižvelgiant į kitų šalių patirtį buvo priimtas sprendimas įkurti už šio įstatymo įgyvendinimą ir valstybės tarnybos sistemos tobulinimą atsakingą įstaigą – Valstybės tarnybos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos.
2012 m. spalį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu pakeistas Valstybės tarnybos departamento statusas: iš įstaigos prie Vidaus reikalų ministerijos jis tapo Vyriausybės įstaiga.
