Artėjant rinkimams į Seimą viešojoje erdvėje vis dažniau diskutuojama apie valstybės tarnybą. Ir tai labai gerai, nes valstybės tarnyba – visai šaliai svarbi tema. Tik norisi paraginti tokiose diskusijose remtis patikrintais faktais, realiais skaičiais, galbūt net pasikonsultuoti su specialistais, nes neretai tenka išgirsti teiginių apie valstybės tarnybą, kurie prasilenkia su tiesa.
Kas yra valstybės tarnyba?
Valstybės tarnyba yra valstybinio sektoriaus dalis, ji sudaro mažiau nei septintadalį valstybinio sektoriaus. Valstybės tarnautojai dirba statutinėse tarnybose (policijoje, muitinėje, įkalinimo įstaigose, priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose, diplomatinėje tarnyboje), Seimo, Prezidento, Vyriausybės kanceliarijose, ministerijose ir joms pavaldžiose įstaigose, savivaldybėse, teismų, prokuratūrų administracijose (politikai, teisėjai ir prokurorai nėra valstybės tarnautojai, valstybės tarnautojai jiems padeda vykdyti funkcijas) ir kt. Valstybės tarnautojais nelaikomi šiose institucijose dirbantys asmenys, kurie atlieka techninį ar ūkinį darbą.
Valstybės tarnyba auga. Ne!
Vienas iš dažniausiai valstybės tarnybai metamų priekaištų, kad ji nuolat auga. Tačiau statistika rodo ką kita. Iki 2008 m. iš tikrųjų valstybės tarnautojų – statutinių ir civilių – skaičius gana sparčiai didėjo. Štai 2005 m. Lietuvoje buvo 44749 tarnautojai, o 2008 m. jau 52395. Visgi augimą pavyko sustabdyti ir per 5 metus sumažinti tarnautojų skaičių daugiau nei tūkstančiu – 2013 m. jų buvo 51231. Kad situacija stabilizavosi, rodo ir tai, kad Lietuvai atsigavus po ekonominės krizės tarnautojų skaičius ir toliau po truputį mažėja. 2016 m. birželio 1 d. Lietuvoje buvo 51136 tarnautojai.
Lietuvoje labai daug žmonių dirba valstybės tarnyboje. Ne!
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1473 300 darbingo amžiaus gyventojų. Iš jų yra užimti (turi darbą ar savo verslą) 1350 800. Valstybės sektoriuje dirba 387 900 – 29 proc. dirbančiųjų. Iš jų 51136 yra valstybės tarnautojai – statutiniai ir civiliai (maždaug per pusę kiekvienų). Taigi, jie sudaro 3,8 proc. užimtų Lietuvos gyventojų ir 13 proc. valstybės sektoriuje užimtų žmonių. Palyginimui – švietimo sektoriuje dirba 35 proc. visų dirbančiųjų valstybės sektoriuje, sveikatos priežiūros ir socialinio darbo – 19 proc.
Lietuvos valstybės tarnyba vos ne didžiausia Europoje. Ne!
Dėl visiškai nesuprantamų priežasčių kažkodėl kalbama, kad mūsų valstybės tarnyba, palyginti su kitomis šalimis, yra labai didelė. Bet skaičiai rodo visai ką kita.
Lietuvos valstybės tarnautojų skaičių palyginti su kitų Europos Sąjungos (ES) šalių valstybės tarnyboje dirbančiųjų skaičiumi sudėtinga, kadangi skiriasi valstybės tarnybos sampratos ir valstybės tarnautojams priskiriami skirtingų sričių specialistai. Pasak Christoph Demmke, Europos viešojo administravimo instituto profesoriaus, „ kai kurios valstybės narės taiko siaurąjį nacionalinės valstybės tarnybos apibrėžimą (pvz., Airija ir Lenkija), kitos naudoja platųjį apibrėžimą (Prancūzija, Suomija, Nyderlandai)“[1].
Palyginkime Baltijos šalis: Lietuvą, Latviją ir Estiją.
|
| Lietuva | Latvija | Estija |
| Dirbančiųjų skaičius | 1 350 800 | 868 000* | 613 000* |
| Valstybės tarnautojų (kartu su statutiniais) skaičius | 51 136 | 24 580 | 20 367 |
| Vienam valstybės tarnautojui tenkantis gyventojų skaičius | 56,1 | 81 | 64,6 |
| Kiek proc. nuo visų dirbančiųjų sudaro valstybės tarnautojai | 3,8 | 2,8 | 3,3 |
*Dirbančiųjų skaičius (15–64 m.) remiantis Europos Bendrijų statistikos tarnybos (Eurostat) 2015 m. duomenimis
Šioje lentelėje Latvija atrodo žymiai geriau nei Lietuva ir Estija. Kodėl? Svarbu žinoti, kad Latvijoje valstybės tarnautojais nelaikomi savivaldybėse ir nepriklausomose institucijose dirbantys asmenys, o Lietuvoje ir Estijoje laikomi. Todėl toks palyginimas nėra pakankamai korektiškas. Tikslesnį vaizdą matytume, jeigu lygintume visus Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybės ir savivaldybių viešojo valdymo institucijose dirbančius asmenis, t. y. valstybės tarnautojus ir pagal darbo sutartį dirbančius darbuotojus. Toliau pateiktoje lentelėje jie visi vadinami viešojo valdymo sektoriaus darbuotojais.
|
| Lietuva | Latvija | Estija |
| Dirbančiųjų skaičius | 1 350 800 | 868 000* | 613 000* |
| Viešojo valdymo sektoriaus darbuotojų skaičius | 70 240 | 55 943
| 29 113 |
| Vienam viešojo valdymo sektoriaus darbuotojui tenkantis gyventojų skaičius | 40,9 | 35,6 | 45,2 |
| Kiek proc. nuo visų dirbančiųjų sudaro viešojo valdymo sektoriaus darbuotojai | 5,2 | 6,4 | 4,7 |
*Dirbančiųjų skaičius (15–64 m.) remiantis Europos Bendrijų statistikos tarnybos (Eurostat) 2015 m. duomenimis
Europos Bendrijų statistikos tarnyba (Eurostat) ir ES valstybės narės statistinei informacijai kaupti ir sisteminti naudoja Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, kuris suteikia galimybę lyginti šalies ir tarpvalstybinius statistikos duomenis. Pagal Eurostat Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių, yra bendra viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo imtis. Palyginkime Baltijos šalis: Lietuvą, Latviją ir Estiją bei ES vidurkį.
Remiantis Eurostat duomenimis, 2016 m. (I ketv.) Lietuvoje darbuotojai, dirbantys šiame sektoriuje, sudarė 2,87 proc. visų Lietuvos gyventojų. Europos Sąjungos 28 valstybių narių vidurkis – apie 2,96 proc. Latvijoje darbuotojai, dirbantys viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo srityje, 2016-aisiais sudarė 3,08 proc. visų Latvijos gyventojų, Estijoje – atitinkamai 3,09 proc.
|
| Lietuva | Latvija | Estija |
| Darbuotojai, dirbantys viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo srityje (proc. nuo visų gyventojų) | 2,87 | 3,08 | 3,09 |
| Darbuotojai, dirbantys viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo srityje | 82 700 | 60 600 | 40 600 |
Kaip matome, Lietuvoje minėtame sektoriuje dirba mažiau darbuotojų nei Latvijoje ir Estijoje. Visgi tai nereiškia, kad negalime turėti mažesnės ir efektyviau veikiančios valstybės tarybos. „Turime ją nuosekliai mažinti, tačiau ne iš akies karpyti, o peržiūrėję funkcijas, pertvarkę procesus, gerai suprasdami, ką ir kodėl tarnautojai daro, ko galima atsisakyti ar kaip tą patį padaryti su mažiau žmonių“, – sako Osvaldas Šarmavičius, Valstybės tarnybos departamento direktorius.
Iš regionų darbo vietas perkelia į Vilnių? Ne!
Yra teigiančių, kad valstybinės institucijos skatinamos mažinti padalinių skaičių mažesniuose miestuose, o visą veiklą telkti Vilniuje, kad regionuose naikinamos darbo vietos, o Vilniuje steigiamos naujos. Tačiau Valstybės tarnybos registro duomenys rodo ką kita.
Per pastaruosius ketverius metus įstaigų, kurių buveinė yra Vilniaus mieste, bendras teritorinių padalinių skaičius neženkliai išaugo. 2012 m. pradžioje buvo 428 teritoriniai padaliniai, kuriuose dirbo 3229 valstybės tarnautojai ir darbuotojai, o 2016 m. pradžioje – 439 teritoriniai padaliniai, kuriuose dirbo 3973 valstybės tarnautojai ir darbuotojai. Taigi, per 5 metus teritorinių padalinių skaičius padidėjo 11 teritorinių padalinių, pareigybių skaičius – 744 valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Tuo tarpu Vilniaus miesto įstaigų, turinčių teritorinius padalinius, skaičius per tą patį 2012–2016 metų laikotarpį sumažėjo 2 įstaigomis ir 504 valstybės tarnautojais ir darbuotojais: 2012 m. pradžioje buvo 39 įstaigos, kuriose dirbo 5542 valstybės tarnautojai ir darbuotojai, o 2016 m. pradžioje – 37 įstaigos, kuriose dirbo 5040 valstybės tarnautojų ir darbuotojų.
[1] Ch. Demmke. Civil Services in the EU of 27: Reform Outcomes and the Future of the Civil Service. http://aei.pitt.edu/29755/1/20101022095936_Eipascope_2010_2_Article1.pdf
