Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 45 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai gali būti siunčiami tobulinti kvalifikaciją kitose valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose bei į tarptautines institucijas ar užsienio valstybių institucijas abipusiu susitarimu. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės tarnautojų siuntimo tobulinti kvalifikaciją kitose valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose tvarką nustato Vyriausybė.
Konstatuotina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo Nr. 780 „Dėl valstybės tarnautojų siuntimo tobulinti kvalifikaciją kitose valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, tarptautinėse institucijose ar užsienio valstybių institucijose bei jų mokymosi išlaidų apmokėjimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, valstybės tarnautojai kvalifikaciją tobulinti užsienyje gali tarptautinėse organizacijose ar institucijose, Europos Sąjungos institucijose ar įstaigose, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtose organizacijose (konsorciumuose), civilinėse tarptautinėse organizacijose ar misijose ir užsienio valstybių institucijose.
Atkreiptinas dėmesys, kad VTĮ 47 straipsnio 2 dalis nustato, jog valstybės tarnautojų mokymą valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose organizuoja ir už jį atsako valstybės tarnautojus į pareigas priimantys asmenys.
Išanalizavus valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų Valstybės tarnautojų registre pateiktus duomenis apie valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimą užsienyje 2007 m., 2006 m., ir 2005 m. bei valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigų 2007 m. ir 2006 m. veiklos ataskaitų duomenis apie užsienyje vykdytus valstybės tarnautojų mokymus ir įvertinus šiuos duomenis bei informaciją apie kvalifikacijos tobulinimo įstaigų bei kelionių agentūrų valstybės tarnautojams skirtus siūlymus tobulinti kvalifikaciją užsienyje, kyla pagrįstų abejonių dėl kai kurių užsienio valstybėse vykdomų mokymų tikslingumo bei dėl galimo piktnaudžiavimo valstybės tarnautojų mokymui skirtomis lėšomis, kai šios lėšos išleidžiamos turizmui ar pramogoms, nes yra pasitaikę atvejų, kuomet valstybės tarnautojų mokymai užsienyje vyko populiariuose kurortuose ir kitose turistų lankytinose vietose.
Taip pat norėtume informuoti, kad kai kurios Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigos rengia mokymo programas, kurios yra skirtos kitų, ne valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojams, tačiau pagal jas mokytis yra kviečiami ir valstybės tarnautojai. Pagal minėtas mokymo programas, pasamdžius dėstytojus iš Lietuvos, kartais yra organizuojamos, ir taip vadinamos, studijinės kelionės-seminarai užsienio valstybėse. Atkreiptinas dėmesys, jog į tokius mokymus valstybės tarnautojai gali vykti tik tuomet, kai mokymai yra susiję su gerosios patirties perėmimu iš užsienio institucijų.
Valstybės tarnautojus į pareigas priimantiems asmenims, siunčiantiems valstybės tarnautojus tobulinti kvalifikaciją užsienio šalyse, Valstybės tarnybos departamentas REKOMENDUOJA:
1. kiekvienu atveju objektyviai įvertinti mokymų tikslingumą užsienyje ir išsiaiškinti, ar tokių mokymo paslaugų nėra galimybės įsigyti Lietuvoje;
2. atsižvelgti į kelionės trukmės ir mokymo programos apimties santykį;
3. įvertinti užsienio valstybių institucijų teikiamą naudą tobulinant valstybės tarnautojų kvalifikaciją ir galimybę įgytą gerąją patirtį pritaikyti įgyvendinant įstaigos strateginius tikslus;
4. įvertinti įstaigos finansines galimybes ir rizikos laipsnį panaudojant biudžeto lėšas mokymams užsienyje;
5. atkreipti dėmesį į tai, kad siunčiant tobulinti valstybės tarnautojus į užsienio institucijas, vertinamas tų institucijų darbo pobūdis, kuris turi būti susijęs su siunčiančiosios įstaigos vykdomos veiklos specifika.