Informacija parengta vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu ir Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašu (toliau – Konkursų aprašas).
Nuo 2013-06-01 numatyta iš dalies centralizuota valstybės tarnautojų atranka, kuri susideda iš 2 etapų:
I CENTRALIZUOTAS ETAPAS – bendrųjų gebėjimų testas ir vadovavimo gebėjimo vertinimas pretenduojantiems į vadovaujančias pareigas, Centralizuotą etapą organizuoja Valstybės tarnybos departamentas.
1. Bendrųjų gebėjimų testavimas
Bendrųjų gebėjimų testavimai vykdomi Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Asmuo bendrųjų gebėjimų testo sprendimui registruojasi Atrankos modulio savitarnoje, adresu www.testavimas.vtd.lt.
Bendrųjų gebėjimų tikrinimui naudojamas Valstybės tarnybos departamento užsakymu specialiai valstybės tarnautojų atrankai sukurtas testas, kurį sudaro klausimai, skirti patikrinti bendruosius mąstymo gebėjimus ir bendrąsias kompetencijas. Daugiau apie bendrųjų gebėjimų tikrinimą skaitykite čia.
Išlaikyto bendrųjų gebėjimų testo rezultatas galioja 3 metus. Taigi asmenys per šį laikotarpį gali dalyvauti konkursuose į valstybės tarnautojo pareigas neperlaikydami bendrųjų gebėjimų testo. Neišlaikius bendrųjų gebėjimų testo 2 kartus iš eilės, perlaikymas galimas po 6 mėn.
2. Vadovavimo gebėjimų vertinimas
Vadovavimo gebėjimų vertinimas vykdomas tik Vilniuje.
Vadovavimo gebėjimus turi teisę tikrintis asmenys, pretenduojantys į vadovaujančias pareigas atrankoje, kuriems leidžiama dalyvauti konkurse (atitinka specialiuosius reikalavimus), bei vadovavimo gebėjimų tikrinimo dieną yra išlaikę bendrųjų gebėjimų testą. Asmuo vadovavimo gebėjimų tikrinimui registruojasi Atrankos modulio savitarnoje, adresu www.testavimas.vtd.lt.
Pretendentai, siekiantys užimti įstaigos vadovo, jo pavaduotojo, ministerijos, teismo ar prokuratūros kanclerio, administracijos ar sekretoriato vadovo ar jo pavaduotojo pareigas, turi turėti vadovavimo gebėjimų, reikalingų įstaigos strateginiams sprendimams priimti ir užtikrinti tinkamą jų įgyvendinimą, o pretendentai, siekiantys užimti įstaigos struktūrinio padalinio vadovo, jo pavaduotojo ar kitas valstybės tarnautojo, turinčio pavaldžių asmenų, pareigas, turi turėti vadovavimo gebėjimų, reikalingų koordinuoti ir kontroliuoti pavaldžių asmenų darbą, deleguojant jiems užduotis ir užtikrinant jų įvykdymą.
Vadovavimo gebėjimai vertinami interviu būdu Valstybės tarnybos departamento atrankos specialistų/psichologų.
Pretendentų vadovavimo gebėjimai vertinami rezultatu „Išlaikyta“ arba „Neišlaikyta“. Pretendentas, kurio vadovavimo gebėjimai įvertinti rezultatu „Išlaikyta“, turi teisę dalyvauti konkurse įstaigoje vadovaujančioms valstybės tarnautojo pareigoms užimti.
Vadovavimo gebėjimų teigiamas įvertinimas galioja 3 metus., neigiamai („Neišlaikyta“) įvertinus vadovavimo gebėjimus, pakartotinis vertinimas galimas po 6 mėn.
II DECENTRALIZUOTAS ETAPAS – konkursas įstaigoje (pokalbis, kurio metu gali būti pateikiama ir praktinė užduotis). Konkurse gali dalyvauti tie asmenys, kurie yra išlaikę bendrųjų gebėjimų testą ir, jei pretenduoja užimti vadovaujančias pareigas, pasitikrinę vadovavimo gebėjimus.
Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti visus pareigybės aprašyme nurodytus reikalavimus. Reikalavimai yra skirstomi į bendruosius ir specialiuosius. Bendrieji reikalavimai yra vienodi visiems valstybės tarnautojams, jie apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme:
• turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;
• mokėti lietuvių kalbą;
• būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų (netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams);
• turėti to lygio valstybės tarnautojo pareigoms eiti būtiną išsilavinimą;
• būti išlaikiusiam bendrųjų gebėjimų testą ir, jei pretenduoja užimti vadovaujančias pareigas, pasitikrinęs vadovavimo gebėjimus.
Specialiuosius reikalavimus nustato konkursą valstybės tarnautoją priimanti įstaiga, atsižvelgdama į darbo pobūdį. Pareigybės aprašyme negali būti nustatyti tokie specialieji reikalavimai, kurie nebūtini pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti. Specialusis reikalavimas gali būti tam tikros studijų srities ir krypties išsilavinimo turėjimas, specifinių teisės aktų išmanymas, darbo patirties turėjimas, užsienio klabos mokėjimas ir kt.
Taip pat asmuo, siekiantis valstybės tarnautojo statuso, turi užpildyti Vyriausybės nutarimu patvirtintos formos deklaraciją, kurioje būtų pateikti duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Forma pildoma Atrankos modulio savitarnoje, adresu www.testavimas.vtd.lt
Konkursai skelbiami Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje www.vtd.lt skiltyje „Darbo ir studentų praktikos pasiūla valstybės įstaigose“, Atrankos modulio savitarnoje skiltyje „Laisvos darbo vietos“ ir konkursą organizuojančios įstaigos interneto svetainėje. Konkursas papildomai gali būti skelbiamas ir kitose visuomenės informavimo priemonėse.
Konkursą organizuojanti įstaiga paskelbtą konkursą motyvuotu sprendimu gali atšaukti ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki konkurso pradžios. Apie atšauktą konkursą įstaiga nedelsdama informuoja pretendentus, pateikusius prašymus dalyvauti Apie atšauktą konkursą paskelbiama Valstybės tarnybos departamento svetainės skiltyje „Atšaukti konkursai“ ir konkursą organizuojančios įstaigos interneto svetainėje .
Dokumentai teikiami 14 darbo dienų nuo konkurso paskelbimo Valstybės tarnybos departamento svetainėje dienos.
Asmenys, norėdami dalyvauti konkurse įstaigai per Atrankos modulio savitarną, adresu www.testavimas.vtd.lt, privalo pateikti elektroninį prašymą, prie kurio turi būti prisegtas gyvenimo aprašymas ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimų atitikties deklaracija.
Konkursą organizuojanti įstaiga apie atitiktį ar neatitiktį Valstybės tarnybos įstatyme nustatytiems bendriesiems bei pareigybės parašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams, asmenį per Atrankos modulio savitarną informuoja per 5 darbo dienas nuo asmens prašymo dalyvauti konkurse pateikimo dienos.
Konkursą organizuojanti įstaiga, iškilus abejonių dėl asmens gyvenimo aprašyme pateiktos informacijos tikrumo, per 5 darbo dienas nuo prašymo pateikimo gali paprašyti per jos nustatytą terminą papildomai pateikti:
Asmeniui nepateikus prašomų dokumentų kopijų per konkursą organizuojančios įstaigos nustatytą terminą, laikoma, kad jis neatitinka bendrųjų ir (ar) specialiųjų reikalavimų ir jam neleidžiama dalyvauti konkurse. Apie atitiktį ar neatitiktį bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams, nustatytiems pareigybės aprašyme, asmuo per Atrankos modulio savitarną informuojamas per 5 darbo dienas nuo konkursą organizuojančios įstaigos nustatyto termino papildomiems dokumentams pateikti pabaigos.
Konkursui vykdyti sudaroma konkurso komisija (toliau – komisija). Komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 3 narių. Konkurso į vadovaujančias valstybės tarnautojo pareigas komisija sudaroma iš ne mažiau kaip 5 narių. Į komisijos narių sąrašą turi būti įtraukti konkursą organizuojančios įstaigos personalo administravimo tarnybos vadovas arba kitas valstybės tarnautojas, atliekantis personalo administravimo funkcijas, ir tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas (arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas). Komisiją sudarančio asmens sprendimu komisijos posėdyje patariamojo balso teise gali dalyvauti srities (-čių), susijusios (-ių) su pareigybės aprašyme nustatytomis funkcijomis, ekspertas (-ai).
Komisijos nariu negali būti valstybės politikas, išskyrus atvejus, kai jis yra tiesioginis valstybės tarnautojo vadovas. Komisijos nariais negali būti skiriami asmenys, kurie yra pretendentų tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai, sutuoktiniai, sugyventiniai, taip pat pretendentų sutuoktinių, sugyventinių, vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai. Komisijos nariais taip pat negali būti asmenys, kai yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl šių asmenų nešališkumo.
Komisijos darbe turi dalyvauti visi jos nariai. Kai konkurso komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, ši komisija gali dirbti, jeigu jos darbe dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Kai konkurso komisijos darbe dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti jos pirmininkas, šią komisiją sudaręs asmuo raštu paveda kitam konkurso komisijos nariui atlikti komisijos pirmininko funkcijas.
Komisijos darbe stebėtojo teisėmis gali dalyvauti konkursą organizuojančioje įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos (toliau vadinama – profesinė sąjunga) arba, jeigu veikia kelios tokios sąjungos, kelių profesinių sąjungų atstovai ir (ar) ne daugiau kaip trys kiti visuomenės atstovai (Lietuvos Respublikoje įregistruoto viešojo juridinio asmens, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, įgaliotas atstovai), taip pat Valstybės tarnybos departamento valstybės tarnautojas
Komisijos darbe stebėtojo teisėmis dalyvaujantys profesinių sąjungų ir (ar) kiti visuomenės atstovai turi teisę stebėti konkurso eigą. Jiems draudžiama konkurso metu daryti garso ar vaizdo įrašus, naudoti kitas technines priemones. Šias technines priemones naudojantys ar komisijos darbui trukdantys profesinių sąjungų atstovai komisijos pirmininko ar komisijos pirmininko funkcijas atliekančio komisijos nario sprendimu gali būti pašalinti iš konkurso.
Konkursas turi įvykti ne vėliau nei per 3 mėnesius nuo konkurso paskelbimo Aprašo 20 punkte nustatyta tvarka.
Konkursas į vadovaujančiojo valstybės tarnautojo pareigas turi įvykti ne anksčiau kaip po 23 darbo dienų nuo paskutinio pretendento, pateikusio dokumentus konkursą organizuojančiai įstaigai ir informuoto apie atitiktį bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams, užsiregistravimo tikrintis vadovavimo gebėjimus, išskyrus atvejus, kai visų konkurse dalyvaujančių pretendentų vadovavimo gebėjimai yra patikrinti Aprašo nustatyta tvarka. Tokiu atveju konkursas gali įvykti ne anksčiau kaip po 5 darbo dienų nuo informacijos apie atitiktį bendriesiems ir specialiesiems reikalavimams pateikimo paskutiniam pretendentui, pateikusiam dokumentus konkursą organizuojančiai įstaigai, dienos.
Apie konkurso datą, laiką ir vietą konkursą organizuojanti įstaiga pretendentus per Atrankos modulio savitarną informuoja ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas iki konkurso pradžios.
Pretendentas gali dalyvauti konkurse, jeigu prašymo dalyvauti konkurse pateikimo dieną arba konkurso dieną buvo patikrinti jo vadovavimo gebėjimai, jei konkursas organizuojamas į vadovaujančias pareigas, ir patikrintas užsienio kalbos mokėjimas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka, jei pareigybės aprašyme nustatytas užsienio kalbos mokėjimo reikalavimas.
Pretendentai, atvykę į konkursą, privalo pateikti galiojantį asmens dokumentą, kuriame yra asmens kodas ir nuotrauka, ir dokumentą apie nustatytą užsienio kalbos mokėjimą, jeigu pareigybės, į kurią pretenduojama, aprašyme nustatytas anglų, prancūzų arba vokiečių kalbos mokėjimo reikalavimas ir šis dokumentas anksčiau nebuvo pateiktas konkursą organizuojančiai įstaigai. Papildomai nieko patiekti nereikia asmenims, kurie anglų, vokiečių arba prancūzų kalbos mokėjimą tikrinosi Valstybės tarnybos departamente Pretendentams, nepateikusiems šių dokumentų, neleidžiama dalyvauti konkurse.
Konkursas pradedamas pretendentams praneštu laiku. Esant dideliam pretendentų skaičiui valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu konkursas gali būti vykdomas kelias dienas. Konkurse į valstybės tarnautojo pareigas naudojami du atrankos metodai – praktinės užduotys ir pokalbis, arba tik pokalbis.
Pokalbio tikslas - patikrinti pretendento tinkamumą eiti konkrečias valstybės tarnautojo pareigas. Pokalbis vertinamas nuo 1 iki 10 balų. Atsakymus vertina kiekvienas komisijos narys individualiai. Praktinių užduočių taikymas tikrinant pretendentų tinkamumą eiti pareigas yra alternatyvus: konkursą organizuojanti įstaiga gali pasirinkti, pateikti pretendentams praktines užduotis ar ne, gali pateikti praktines užduotis raštu ar žodžiu. Praktinė užduotis vertinama 0, 1 arba 2 balais.
Konkurso metu pretendentams pateikiami lygiaverčiai klausimai. Konkurso metu pretendentams pateikiami klausimai, praktinė užduotis ir atsakymai į juos neviešinami. Konkurso eigai fiksuoti daromas skaitmeninis garso įrašas. Praktinės užduoties balas arba komisijos narių balų vidurkis pridedamas prie pokalbio balo vidurkio. Pasibaigus konkursui, balų skaičiavimą turi teisę stebėti visi pretendentai. Pretendentams paskelbiami konkurso rezultatai ir jų eiliškumas. Pretendentai, nedalyvavę konkurso rezultatų paskelbime, apie savo rezultatą ir jo eilės numerį informuojami per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą.
Konkursą įstaigoje laimi daugiausia balų surinkęs pretendentas, bet ne mažiau kaip 6 balus (jei pateikiama praktinė užduotis – ne mažiau kaip 7 balus). Jeigu didžiausią vienodą, balų skaičių surinko keli pretendentai, pirmenybė būti priimtam į tas pareigas teikiama pretendentui, atlikusiam nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigusiam bazinius karinius mokymus ar atlikusiam alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Jei didžiausią vienodą balų skaičių, surinko keli pretendentai, kurie yra atlikę nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba baigę bazinius karinius mokymus ar atlikę alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, arba jei nė vienas iš kelių didžiausią vienodą balų skaičių surinkusių pretendentų nėra atlikęs nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos arba baigęs bazinių karinių mokymų ar atlikęs alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, konkurso laimėtoją pasirenka tiesioginis būsimo valstybės tarnautojo vadovas (arba jo įgaliotas valstybės tarnautojas).
Vadovaujantis Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 (Žin., 2002, Nr. 60-2470; 2007, Nr. 110-4508), priimamam valstybės tarnautojui gali būti suteikiama trečia kvalifikacinė.
Iki įsakymo dėl priėmimo į pareigas priėmimo konkursą laimėjęs pretendentas konkursą organizuojančiai įstaigai per jos nustatytą terminą pateikia šiuos dokumentus:
1. asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinantį dokumentą, išsilavinimą patvirtinantį dokumentą;
2. dokumentą, patvirtinantį įgytą valstybės tarnautojo pareigoms eiti reikalaujamą valstybinės kalbos mokėjimo lygį (pagal Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688 (Žin., 2003, Nr. 123-5618), kai iš pateiktų išsilavinimą patvirtinančių dokumentų negalima nustatyti valstybinės kalbos mokėjimo lygio;
3. užpildytą nepriekaištingos reputacijos reikalavimų atitikties deklaracija (jeigu nuo pateiktos deklaracijos pateikimo dienos pasikeitė deklaracijos duomenys);
4. darbo patirtį (stažą) patvirtinančius dokumentus, jeigu pareigybės, kuriai užimti organizuotas konkursas, aprašyme pretendentui nustatytas specialus reikalavimas turėti atitinkamą darbo patirtį (stažą);
5. užsienio kalbų mokėjimą patvirtinantį dokumentą, jeigu užsienio kalbos mokėjimas tikrintas akredituotame centre ir jeigu pareigybės aprašyme pretendentui nustatytas specialus reikalavimas mokėti užsienio kalbą atitinkamu lygiu;
6. kitus konkursą organizuojančios įstaigos reikalaujamus dokumentus, būtinus patvirtinti pretendento atitiktį pareigybės, kuriai užimti paskelbtas konkursas, aprašyme nustatytiems specialiems reikalavimams;
7. privačių interesų deklaraciją, pateikiamą Lietuvos Respublikos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (Žin., 1997, Nr. 67-1659; 2000, Nr. 18-431) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Konkursą laimėjęs pretendentas priimamas į pareigas 15-tą darbo dieną nuo konkurso pabaigos. Konkursą laimėjusio pretendento ir valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens susitarimu šis terminas gali būti sutrumpintas arba pratęstas.
Jeigu valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme yra nustatytas specialus reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, konkursą laimėjęs pretendentas priimamas į pareigas 15-tą darbo dieną po to, kai valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gauna kompetentingos valstybės institucijos išvadą, kad šiam pretendentui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tokiu atveju valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo ne vėliau kaip po 6 darbo dienų nuo konkurso pabaigos pradeda teisės aktuose nustatytą konkursą laimėjusio pretendento tikrinimo procedūrą, būtiną išduodant asmens patikimumo pažymėjimą arba leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir kreipiasi į kompetentingą valstybės instituciją dėl išvados, ar konkursą laimėjusiam pretendentui gali būti išduotas asmens patikimumo pažymėjimas arba leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pretendentas po konkurso rezultatų paskelbimo turi teisę susipažinti su konkurso protokolu ir savo pokalbio skaitmeniniu garso įrašu.
Veiksmai, neveikimas ir (ar) sprendimai, kuriais pažeidžiamos Konkursų aprašo nuostatos, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975) arba Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308; 2000, Nr. 85-2566) nustatyta tvarka.
Teismų praktika nagrinėjant ginčus dėl priėmimo į valstybės tarnybą: pretendentų atitikimas specialiesiems reikalavimams.
• LVAT 2003 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-930-03 dėl pripažinimo neteisėtais atsakovo veiksmus neleidus dalyvauti konkurse valstybės karjeros tarnautojo pareigoms eiti, konkurso rezultatų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Pagrindinis ginčo objektas šioje byloje yra tai, jog pareiškėjui nebuvo leista dalyvauti konkurse, kadangi jis neturėjo reikiamo pareigybei užimti informatiko išsilavinimo. Pareiškėjas konkurso komisijai nepateikė įrodymų, kad jis yra įgijęs informatiko išsilavinimą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, pagrįstai ir teisėtai neleido pareiškėjui dalyvauti konkurse.
• Administracinėje byloje Nr. A-63/05 konkurso nelaimėjęs pretendentas ginčijo konkurso rezultatus nurodęs, jog pripažintas laimėtoju pretendentas neatitiko specialiųjų konkurso reikalavimų - neturėjo reikiamo trejų metų teisinio darbo stažo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog specialiųjų reikalavimų, numatytų valstybės tarnautojui, neatitikimas, nustatytas bet kurioje konkurso vykdymo stadijoje, yra besąlyginis pagrindas panaikinti konkurso rezultatus kaip prieštaraujančius aukštesnės galios teisės aktams (VTĮ 9 str. 5 d., ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.)
Teismų praktika nagrinėjant ginčus dėl priėmimo į valstybės tarnybą: konkurso procedūra.
• Administracinėje byloje Nr. A7-289-07 pareiškėjas prašė teismo panaikinti atsakovo patvirtintą pretendentų į valstybės tarnautojo pareigas konkurso protokolą ir įpareigoti atsakovą organizuoti priėmimo į pareigas konkurso būdu paskutinį procedūros etapą - konkursą. Teismas nurodė, kad priėmimo į valstybės tarnybą konkurso būdu teisinio reguliavimo vertinimas leidžia teigti, kad konkursas yra vientisas veiksmas, kurio procedūra apima visus Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966, apibrėžtus etapus, o pretendento teisių pažeidimas viename iš konkurso procedūros etapų yra pagrindas pripažinti konkurso rezultatus negaliojančiais ir pradėti jį iš naujo, bet ne pakartoti tą procedūros etapą, kurio metu padarytas pažeidimas.
Teismų praktika nagrinėjant ginčus dėl priėmimo į valstybės tarnybą: komisijos sudarymas.
• Administracinėje byloje Nr. A4-15-2004 nutarta, kad pakviesti į komisijos posėdį ekspertus yra komisiją sudarančio asmens teisė, o ne pareiga.
Teismų praktika nagrinėjant ginčus dėl priėmimo į valstybės tarnybą: konkurso rezultatų panaikinimas.
• Administracinėje byloje Nr. A5–800/2006 LVAT pasisakė, kad VTĮ 9 straipsnio 5 dalies pažeidimas bei teisės aktų reikalavimų neatitinkančių specialiųjų reikalavimų nustatymas laikytini pakankamu pagrindu naikinti konkurso rezultatus. Tai, kad pareiškėjai buvo leista dalyvauti konkurse, kad pareiškėja šį konkursą laimėjo, negalėjo pareiškėjai suformuoti teisėtų lūkesčių, jog ji bus priimta į valstybės tarnautojo pareigas. Tai, kad nebuvo laiku, kaip reikalauja Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 966, 27-28 punktai, pastebėta, jog pareiškėjos įgytas aukštasis išsilavinimas neatitinka pareigybės aprašyme nustatyto specialiojo reikalavimo, nesuteikė pareiškėjai teisėtų lūkesčių, kad ji turi teisę užimti minimas pareigas.
